Vroclavo Nacionalinis muzikos forumas buvo statomas dešimt metų, Lenkijos nacionalinio radijo simfoninio orkestro salė Katovicuose – šešerius metus, o vilniečiai savo Nacionalinę koncertų salę planuoja užbaigti per nepilnus penkerius – iki Vilniaus 700 metų jubiliejaus 2023-aisiais.
Miesto valdžia netgi suskubo pakloti beveik 6 mln eurų už apgriuvusį Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatą ant Tauro kalno, įvertintą Registrų centro vos 3,8 mln eurų.
Tačiau vietoje jo iškilsiančių naujųjų rūmų architektūrinis konkursas dar nepaskelbtas, nors ketinta išrinkti jo laimėtoją iki šių metų pabaigos. Sklinda gandai, kad viena konkurso rengėjų – Tarptautinė architektų sąjunga – nė neskuba jo skelbti.
Tuo metu po viešąją erdvę klajoja baisoka naujojo objekto vizualizacija, kuriai internautai negaili kritikos strėlių.
Įtraukė užsienio akustikus
Piktintis dar tikrai anksti. Niekas nežino, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti metų metus laukti rūmai, pirmieji Vilniuje skirti muzikai per visą Lietuvos istoriją. Juolab kad praėjusią savaitę Kultūros ministerijoje pristatyta Nacionalinė koncertų salės galimybių studija paliko klaustukų.
Tiesa, užsakovai ją parengusiai UAB „Eurointegracijos projektai“ negailėjo liaupsių: „Gera, išsami, atlikta su meile, atsižvelgiant į mūsų ypatingus reikalavimus“, – džiaugėsi studija kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Darbą rengė keliolikos žmonių komanda, tarp jų – Belgijos ir Suomijos akustikos specialistai, Lietuvos architektai. Buvo tiriami vietos rinkos poreikiai, apklausta per 30 Vilniaus kultūros organizacijų, analizuota panašių užsienio objektų statybos patirtis.
Objektas – paveldosaugos zonoje
Tačiau Vilniaus Nacionalinės koncertų salės situacija savaip specifinė. Objektas iškils paveldosaugos zonoje ant Tauro kalno. Siūloma jo paslaugų infrastruktūros programa, kaip prasitarė G.Žemaitytė, nelabai dera su paveldosaugos reikalavimais. Tad tyrėjai įvertino ir „paveldosaugos dokumentų pokyčių poreikį“, teks koreguoti sklypo detalųjį planą.
Kadangi statinys negali viršyti 25 metrų aukščio, bus du požeminiai. Planuojama 1500 vietų salė – beveik didžiausia, kokia gali tilpti šioje vietoje ir kone mažiausia, kokios šiuo metu reikia tokiam miestui kaip Vilnius.
Be to, visuomenė gali sunerimti dėl netoliese planuojamos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės: rūmų poreikius tenkintų 498 parkavimo vietos, o šiuo metu tėra 209.
Transporto organizavimui ir prieinamumui studijoje skirtas didelis dėmesys, tačiau pabrėžiama, jog atsižvelgta „į strateginius miesto tikslus mažinti automobilių patekimo ir stovėjimo galimybes centrinėje miesto dalyje“.
Salė tiks ne visiems
Įdomu, kad salės lankytojų per metus numatyta tik 130 tūkst. kai panašaus dydžio Vroclave Muzikos forumas sutraukia 440 tūkst., o 150 tūkst. gyventojų turinčios Upsalos koncertų ir kongresų salė – net 534 tūkstančius. Nepaisant to, deklaruojamas tikslas paversti Vilniaus salę „vienu patraukliausių kultūros traukos centrų Baltijos šalyse“, kuris atgaivins ir aplinkinius miesto kvartalus.
„Valstybės prioritetas – ne komercinė sėkmė, bet kokybė ir įtrauktis“, – pabrėžė viceministrė. Rūmuose karaliaus klasikinė muzika ir scenos menai, o, tarkime, kinas ir popmuzika čia nepateks.
Tačiau studija nieko gero nežada ir brangius projektus kuriantiems privatiems scenos menų kolektyvams. Su šiuo žanru siejama daugiafunkcinė, akustiškai ir technologiškai adaptuojama mažoji pastato salė, kurioje vyks įvairių žanrų renginiai, repetuos reziduojantis orkestras. O, tarkime, „Vilnius City Opera“ žlugtų, jei rodytų spektaklius mažose erdvėse.
Didžiąją, atitinkančią pasaulinius standartus natūralios akustikos rūmų salę siūloma skirti išimtinai klasikinei muzikai, joje taip pat galės dainuoti choras, skambėti vargonai.
Reziduojančiam orkestrui planuojama leisti tik naudotis salės patalpomis, jis negalėtų tapti pastato valdytoju. Taigi Lietuvos valstybinis orkestras, kurio ateitis buvo siejama su naująja sale, kažin ar norėtų tapti įnamiu ir palikti atnaujintus Kongresų rūmus, kuriuose šeimininkauja.
Naujojo pastato valdytojo, kuris užtikrintų ir projekto tęstinumą keičiantis valdžioms ar ekonominei situacijai, dar tik bus ieškoma. Viceministrės G.Žemaitytės nuomone, reikiamo lygio privataus operatoriaus Lietuvoje greičiausiai nėra, o Kultūros ministerija taip pat nesiims sau nebūdingų valdytojo funkcijų.
Gyva ir Tautos namų idėja
Panašu, kad savotiškas šio sudėtingo projekto saugiklis yra Tautos namų „stogas“. Mat rūmuose planuojama ir edukacinių renginių erdvė, kuri įkūnys Tautos namų idėją, gaivins Lietuvos atgimimo istoriją.
Patriotiškai nusitekę žmonės galbūt galės ir aukomis prisidėti prie rūmų statybos. Kultūros ministerija taip pat žada ieškoti privačių mecenatų, neapsiriboti Valstybės investicijų programos lėšomis.
Numatyta objekto kaina – 47-52 mln eurų – neabejotinai kis. Galimybių studijai pasitelktos užsienio salės jau prieš kelerius ir keliolika metų kainavo brangiau, o statybų kainos juk nuolat keičiasi.
„Šis projektas nėra rizikingesnis už bet kurį kitą investicinį projektą. Vilniaus miestas turi puikias galimybes pasistatyti salę ir patenkinti pačius įvairiausius kūrėjų poreikius“, – neabejojo G.Žemaitytė.
Kultūros ministerija kitų metų biudžete yra numačiusi 1,9 mln eurų senajam Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatui nugriauti ir parengti teritoriją naujai statybai. Vėliau projektas bus finansuojamas etapais iš Valstybės investicijų programos lėšų.
Sostinę aplenks Kaunas
Kaunas dar 2012-aisiais nusprendė statytis koncertų centrą. Internetinėje apklausoje jam buvo išrinktas kompozitoriaus ir dailininko M.K.Čiurlionio vardas.
Tarptautinis architektūrinis konkursas pastatui suprojektuoti buvo pakelbtas tik 2017-aisiais. Jame varžėsi 119 architektūrinių idėjų, geriausia buvo pripažinta vilniečių „Paleko archstudijos“.
M.K.Čiurlionio koncertų centras Nemuno pakrantėje turėtų atverti duris 2022-aisiais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.
