Tūkstantmetė Lietuvos istorija domina istorikus, menininkus, kultūros, mokslo atstovus, plačius visuomenės sluoksnius. Valdoma karaliaus Mindaugo ir didžiųjų kunigaikščių LDK buvo viena iš didžiausių ir galingų valstybių. Tačiau nuolatinės kovos su plūstančiais priešais, pragaištingos sutartys ilgus šimtmečius neleido sukurti nepriklausomos valstybės.
Tik po Antrojo pasaulinio karo, 1918-aisiais, sudėtingomis sąlygomis, Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė svarbų istorinį faktą – Lietuvos nepriklausomą valstybę. Signatarų pasirašyto epochinės reikšmės Lietuvos Nepriklausomybės Akto šimto metų sukaktį 2018-aisias mini ne tik mūsų šalis, bet ir daugelis kaimyninių bei tolimesnių šalių.
Tarp daugelio šalies renginių įprasminančių Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, deramą vietą užima ir paskelbtas Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Atkurtai Lietuvai -100“.
Mažosios grafikos – ekslibriso – žanras, prieš 500 metų pradėjęs kelią mūsų šalyje, iki šių dienų yra vienas populiarių. Jis teikia informaciją apie asmenybę, šalį, jos istoriją. Tai tartum paminklas, kurio neįmanoma nugriauti ar kitaip sunaikinti, nes jis egzistuoja kataloguose, rinkiniuose, bibliotekose, muziejų fonduose ir išlieka keliaudamas po pasaulio parodas, forumus, kitokius renginius.
Dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė Mateikienė pastebėjo, jog šiame konkurse ir parodoje kūriniai apie Lietuvos šimtmetį prabyla išties prasmingai ir organiškai. „Ekslibrisas – specifinė grafikos rūšis, reikalaujanti nuodugniai pažinti subjektą ar objektą, kuriam kūrinys yra skiriamas. Ši sykį objektu tapo pati Lietuva“, – sakė dailėtyrininkė.
Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Atkurtai Lietuvai – 100“ darbuose pasaulio dailininkai buvo kviečiami įprasminti tautos kalbos, kultūros, mokslo puoselėjimą, valstybines mokyklas, universitetus, kolegijas, muziejus, bibliotekas, sporto, sveikatingumo ir kitas institucijas, parodyti dabartinį mūsų šalies veidą.
Į kvietimą dalyvauti konkurse atsiliepė dailininkai iš Argentinos, Belgijos, Baltarusijos, JAV, Jungtinės karalystės, Latvijos, Lenkijos, Makedonijos, Norvegijos, Serbijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vokietijos bei Lietuvos ekslibriso kūrėjai.
Daugiausiai konkursinių ekslibrisų pateikė Lietuvos kūrėjų būrys, įvaizdinę institucijų veiklos, istorijos momentus, architektūrinius motyvus. Dėmesį patraukė Valentino Ajausko, Kristinos Daniūnaitės, Rimos Gaižauskaitės, Jolantos Sereikaitės ofortai, spalvingi skatmenizuoti Mindaugo Petrulio, Algimanto Šlapiko, Alfonso Čepausko, Eugenijaus Vnarausko saviti ekslibrisai, Klemenso Kupriūno koliažų atspaudai, supinti iš linijų ir įvairių objektų Aušros Čapskytės romantiški kūrinėliai.
Meistriški subtilių spalvų Daivos Gudelytės, tvirtos architektonikos Povilo Šiaučiūno, Lolitos Brazos ir kitų meistrų ekslibrisai.
Užsienio dailininkai Danica Potočnik (Slovėnija), Vosylas Leonenko, Iryna Koliadina (Ukraina), Snežana Kezele, Balla Magdolna (Serbija), Ella Gerschanovich (Vokietija)ekslibrisuose panaudojo paminklų, architektūros, liaudies meno elementus, skulptūrų įvaizdžius.
Vertinimo komisijos sprendimu Gariūnų verslo ir kultūros parko premijomis apdovanoti trys dailininkai. Pirma premija skirta dailininkei Kristinai Daniūnaitei už Rusų dramos teatrui sukurtą ekslibrisą, antroji atiteko dailininkei iš Norvegijos Torill Elisabeth Larsen už ekslibrisą, skirtą Lietuvos dailininkų sąjungai, trečioji premija paskirta Kęstučiui Petrui Ramonui už ekslibrisą Lietuvos geologų sąjungai.
Diplomais, padėkomis, prizais ir suvenyrais apdovanoti septyniolika Lietuvos ir užsienio dailininkų.
Tarptautinė paroda „Atkurtai Lietuvai – 100“ pradeda gyvenimą. Jos mecenatas – Gariūnų verslo ir kultūros parkas. Ekspozicija pabuvojusi Vilniuje iškeliaus į kitus šalies miestus, pasieks ir Lietuvių kultūros namus Punske.
Paroda pristatys Lietuvos kultūros, mokslo meno, sporto ir kitas institucijas, o išsamus katalogas „Ekslibrisai atkurtai Lietuvai“ yra svarus dokumentas šios prasmingos iniciatyvos ateities kartoms.
