„Šiais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys,“ – pabrėžia režisierius Gytis Padegimas.
Spektaklyje atsiskleidžia ne tik Kazio Griniaus asmenybė, bet ir kitu rakursu parodomi svarbiausi tuometiniai istoriniai įvykiai. Prezidento dialoguose su giminaičiais, kaimynais ir gyvenimo bendrakeleiviais atsiskleidžia Kazio Griniaus išgyvenimai, filosofinė pozicija bei asmeniniai bruožai – tolerancija, demokratiškumas, pacifizmas, išmintis.
Spektaklio veiksmas vyksta 5-ame XX a. dešimtmetyje, kuomet Kazys Grinius už protestą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas iš Kauno į savo gimtąjį kaimą – Selemos Būdą. Atskirtas nuo įprastos sau veiklos, trečiasis prezidentas prisimena kertinius savo ir visos Lietuvos gyvavimo taškus – kovą už demokratiją, žodžio, religijos ir kitų laisvių įsigalėjimą Lietuvoje, 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, tolimesnę visuomeninę veiklą.
Rašydamas pjesę spektakliui „Alksniškės“, režisierius Gytis Padegimas gręžiasi į istorines asmenybes, išlikusius dokumentinius jų tekstus: Kazio Griniaus atsiminimus, Gedimino Ilgūno ir Alfonso Eidinto monografijas, prezidento sūnaus Liūto Griniaus atsiminimus (išleistus JAV) bei tekstus iš 1926 m. „Varpo“, skirto Prezidentui. Spektaklis skirtas Laikinosios sostinės atminimo metams.
