Penktadienį susitikęs su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, KPD vadovas sakė aptaręs poreikį keisti įstatymus, siekiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo sistemą padaryti aiškesnę, nuoseklesnę ir paprastesnę.
„Su Seimo pirmininku aptarėme, jog reikėtų keisti nemažai teisės aktų, kad padarytume sistemą, kuri būtų paprastesnė atsižvelgiant į paveldo apsaugos lygmenį. (...) Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme pokyčių reikėtų, ypač paveldo statybos reglamento, šitos sistemos susiejimo, kad ir projektų būtų mažiau, ir aprašai būtų trumpesni, ir pasiekti rezultatą būtų galima“, – BNS teigė V.Bezaras.
Pasak jo, šiuo metu nekilnojamojo kultūros paveldo sąraše yra 25 tūkst. objektų, tačiau skiriamas finansavimas jų apsaugai yra labai mažas ir „finansinių paskatų žmonėms tvarkyti paveldą yra labai mažai, o procedūros gana sudėtingos“.
Be to, šiuo metu KPD turi 170 bylų teismuose.
„Tai yra gal bandymo spręsti problemas tik per teismus, o ne per diskusijas, padarinys“, – pripažįsta nuo praėjusių metų rudens departamentui vadovaujantis V.Bezaras.
Jis šiame poste pakeitė kelias kadencijas įstaigai vadovavusią Dianą Varnaitę.
Anot V.Bezaro, gausu atvejų, kai kultūros paveldo objektų savininkai piktybiškai ignoruoja įstatymų reikalavimus, griauna vertingus statinius ar nepaiso jų vertybių. Tačiau, KPD vadovo manymu, nemažai ginčų kyla ir dėl neaiškios paveldo apsaugos sistemos, smulkmeniškų reikalavimų, nelankstaus požiūrio.
„Pati sistema objekto skelbimo saugomu yra gana ilga, bet kartais ji tiek detali ir surašoma tiek smulkių detalių, kurių išsaugojimas naujuose projektuose taip pat sukelia tokį pasipiktinimą, kad paveldas turi būti siejamas ir su naujo gyvenimo reikmėmis. (...) Reikia gilesnės diskusijos, kad statantysis suprastų, kodėl taip yra, o tas, kuris kontroliuoja, taip pat suvoktų, kad reikmės yra ne tik paveldo apsaugos, bet ir gyvenimo kokybės, pastatų, technologinių, higieninių reikalavimų“, – svarstė KPD direktorius.
Sutarimo dėl Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano tikisi jau šiemet
Jis pats sakė siekiantis kai kuriuos ginčus spręsti visoms pusėms tariantis dėl įmanomo bendro sprendimo.
Vienas pavyzdžių, anot V.Bezaro, – Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas.
„Jis nuo 2008 metų jau daug kartų buvo lyg ir baigiamas, ir vėl nesutarimai. Pastarasis toks rimtesnis susėdimas buvo prieš dvejus metus. Pagaliau dabar per kokius penkis susitikimus su visais identifikavome tuos probleminius taškus ir institucijas, kurios nesutarė, ir radome sprendimus, kokiu keliu einant būtų greičiausiai pasiekiamas rezultatas. Ir duota užduotis iki metų galo tą planą parengti ir tada jau teikti visuomenei svarstyti“, – kalbėjo KPD vadovas.
Jis taip pat sako besitikįs rimto postūmio sprendžiant ginčus su investuotojais dėl projektų sostinėje buvusios Šv.Jokūbo ligoninės teritorijoje šalia Lukiškių aikštės
Architektūros konkursas plėtrai buvusioje Šv.Jokūbo ligoninės teritorijoje buvo paskelbtas dar pernai gruodį, tačiau sausį laikinai sustabdytas Kultūros paveldo departamentui įregistravus naujas teritorijoje esančios bažnyčios, Dominikonų vienuolyno ansamblio ir ligoninės statinių komplekso vertingąsias savybes.
Projektą visuomenei plėtotoja pristatė prieš metus, tačiau jis sulaukė visuomenės, paveldosaugininkų bei architektų kritikos. Tuomet nuspręsta jį tobulinti, o galiausiai – skelbti architektūros konkursą.
Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė teritorijoje planuoja viešbučio ir konferencijų centro projektą, o po viešos kritikos atsisakė biurų statybų ir ketina statyti licėjų. Skelbta, kad investicijos į projektą sieks 45 mln. eurų.
Šiuo atveju, V.Bezaro vertinimu, abi ginčo pusės veikė „nelabai galvodamos viena apie kitą“.
„Viena vertus, gal buvo per dideli užmojai ir nevykęs architektūrinis siūlymas šitų pastatų trečius aukštus apstatyti stikliniais priestatais ir aplink apsupti gerokai aukštesniu stiklu. Kita vertus, riekia pripažinti, kad to proceso metu, kada jau įpusėjęs projektavimas ir jau paskelbtas tarptautinis konkursas, atsirado naujų privalomų sąlygų, kaip apsaugos zona, kai kurios naujos vertingosios savybės. Dėl to investuotojai turi stabdyti projektą, tarptautinį architektūros konkursą“, – sakė departamento direktorius.
Šiuo metu ieškoma sutarimo, kokiomis sąlygomis būtų galima tą konkursą atnaujinti, bet „jau sudėjus gerokai didesnį paveldosaugos turinį į konkurso taisykles“.
„Tikimės per kokias pora savaičių užbaigti reglamento rengimą ir sąlygų pataisymą, o tada gali būti per 20 įvairiausių pasiūlymų, iš kurių reikės išsirinkti geriausią. Manau, kad sutikimas eiti tuo keliu, kad bus konkurso tvarka parengtas ne vienas siūlymas, o daug, sąlygos bus su polinkiu į paveldo išsaugojimą – tai leis pasiekti geriausią rezultatą“, – lūkesčiais dalijosi V.Bezaras.
Sieks atskirti leidimo išdavimo ir kontrolės funkcijas
Pasak naujojo vadovo, pertvarkos reikalingos ir pačiam KPD. Viena pagrindinių, kurią žadama įgyvendinti jau netrukus, – atskirti leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijas.
„Ypatingai teritoriniuose padaliniuose skyriaus vedėjas deda parašą ant leidimų ir siunčia kontrolierių, arba gali jo nesiųsti“, – teigė V.Bezaras.
Pasak jo, kai kurių KPD darbuotojų atlyginimai siekia kiek daugiau nei 600 eurų, tad bus siekiama spręsti ir šią problemą.
Klausiamas apie korupcijos rizikas įstaigoje, departamento direktorius sakė manąs, kad griežtinant kontrolę reikšmingų pokyčių vargu ar pavyktų pasiekti. Tačiau kur kas labiau veiksmingas gali būti visų su nekilnojamųjų paveldo objektų apsauga susijusių procesų viešinimas.
Dar vienu savo pirmųjų siekių V.Bezaras nurodė valstybės institucijų glaudesnį bendradarbiavimą pasirašant susitarimą dėl jo: „Kad nebūtų taip, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kurios teritorijoje labai daug paveldo objektų, visiškai neturi kontakto su Kultūros paveldo departamentu. Turime bendradarbiauti – Nacionalinė žemės tarnyba, Registrų centras, Statybos inspekcija ir kitos“.
