R.Wagnerio teatralogijos „Nybelungo žiedas“ paskutinė inscenizacija (2010–2011 m.) Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje verta rekordų knygos. Ji kainavo milijonus ir tapo brangiausiu visų laikų šio teatro projektu.
Pasak teatro vadovo Peterio Gelbo, tai – ir sudėtingiausias visų laikų darbas šioje scenoje.
Kita vertus, jis tapo bene labiausiai kritikuojamas dėl kūrėjų švaistūniškumo ir užsižaidimo technologijomis, pamirštant gyvus žmones.
Tačiau praėjusią savaitę vėl grįžusi į garsiąją sceną Kanados režisieriaus avangardininko Roberto Lepage’o inscenizuota „žiedo“ dalis „Valkirija“ sulaukė bene kaitriausios šį sezoną klausytojų reakcijos. Rytoj „Valkirija“ bus transliuojama į viso pasaulio kino teatrus, tarp jų – „Forum Cinemas“ Vilniuje ir Kaune.
Dekoracija – irgi personažas
Su triumfu sugrįžus „Valkirijos“ spektakliui, kritikai ironizavo, kad net R.Lepage’o sumanyta „mašina“ šįkart neleido nereikalingų garsų ir „elgėsi“ padoriai, „nepriekabiaudama“ prie artistų. Mat jiems nelengva ir pavojinga spektaklyje judėti kietais, pasvirusiais neįprasto scenos darinio paviršiais – kai kas net nugriūva.
„Žiedo“ scenografija – tai monstras iš lentų, kuris transformuojasi pagal siužetą į tam tikras kraštovaizdžio detales. „Valkirijoje“ lentos virsta netgi ristūnais, kuriais joja moteriškos dievybės valkirijos.
Lentų plokštumos naudojamos ir vaizdo projekcijoms, interaktyviam videovaizdui. Dekoracijos su visa mašinerija sveria 45 tonas!
Tačiau R.Wagnerio tetralogija taip pat nėra paprasta istorija ar operų serija.
„Tai kosmosas, – sakė režisierius R.Lepage’as, stebinantis savo nežabota vaizduote teatro ir kino darbuose. – Pastatęs šį veikalą tampi tarsi kitu žmogumi.“
Kovoja dievai ir pusdieviai
Visas ciklas trunka beveik 18 valandų, o kompozitorius jį rašė 26 metus, įkvėptas germaniškų ir skandinaviškų mitų.
„Nybelungo žiedas“ – tai saga apie stebuklingą Nybelungų nykštuko Albericho nukaldintą žiedą, kuriame slypi galia valdyti pasaulį. Dėl šio žiedo operose kovoja dievai ir pusdieviai. Tai tarsi civilizacijos atsiradimo ir žlugimo istorijos versija.
„Norėjome, kad žiūrovai pajustų, koks paslaptingas, pavojingas ir kartu nuostabus yra pasaulis“, – kalbėjo režisierius, meistriškai perteikęs scenoje vandens, žemės, vėjo, ugnies stichijas ir požeminio gyvenimo slėpinius.
Tetralogijos scenovaizdžius kūrė daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – net aštuoni dizaineriai.
Pirmoji ciklo opera „Reino auksas“ yra tarsi įžanga, o penkias valandas trunkanti „Valkirija“ – istorijos pradžia. Ji pasakoja apie pagrindinio „Nybelungo žiedo“ herojaus Zygfrido tėvus – Zygmundą ir Zyglindą, mirtingos moters nuo dievų valdovo Votano pagimdytus dvynius. „Valkirijos“ herojė Brunhilda – būsima Zygfrido mylimoji ir jo teta.
Didysis karjeros iššūkis
Manoma, kad suburti tinkamą teatralogijos atlikėjų komandą taip pat sunku, kaip ir ją atlikti. Rytdienos transliacijoje žvaigždžių nestigs. Tačiau labiausiai intriguoja plačiajai publikai mažiau girdėtas amerikietės Christine Goerke vardas. Ji ir įkūnys vieną įspūdingiausių romantinių herojų Brunhildą.
Šis vaidmuo – solistės pergalingas sugrįžimas į teatrą, kuriame ji tobulinosi prieš 20 metų, o vėliau dainavo tiktai antraeilį vaidmenį R.Wagnerio operoje.
Artistė apskritai vos neatsisveikino su dainavimu, nes balsui išsiskleidus jis visiškai netiko jos dainuotam repertuarui. Bet Ch.Goerke persiorientavo ir, grįžusi į sceną po ilgos pertraukos, tapo vienu ryškiausių dramatinių sopranų.
Brunhilda „Metropolitan Opera“ teatre – didžiausias jos karjeros iššūkis, mat solistė čia dainuoja visose keturiose „Nybelungo žiedo“ operose, kurių maratonas baigsis tik po mėnesio.
Vagneriški sopranai – operos retenybė. Vienoje kartoje būna tik vienas du dainininkai, įstengiantys perskrosti savo balsais didžiulį R.Wagnerio orkestrą, nepriekaištingai išdainuoti jo begalines melodijas ir aukštąsias natas, sujaudinti aktorine meistryste.
R.Wagnerio opera „Valkirija“ Vilniaus ir Kauno „Forum Cinemas“ kino teatruose – balandžio 6 d. 18 val., Klaipėdoje – balandžio 9 d. 18 val.
