Simboliai čia lydi visur – ar tai būtų šimtmečių paslaptis saugantys pastatų ar naujai sukrautų lauko akmenų tvorų akmenys, ar paukščio giesmė, ar ryte rasotoje žolėje kuždanti pelkė, ar cinamonu kvepiančios tik ką iš krosnies ištrauktos bandelės, ar amžinai žaliuojantis artišokas.
Ekonomo namas, tapęs prabangiu pastatu, maloniai stebina čia apsistojusius lankytojus. Sklando Lietuvoje ir pasaulyje garsių žmonių atsiliepimai, kad dėl unikalios pasagos formos koncertų salės akustikos klasikinės muzikos garsenybės aplenkia net sostinės sales ir specialiai atvyksta koncertuoti į Paliesiaus dvarą.
Dvare įkurta išskirtinė klinika, kurios pagrindinis gydymo metodas – sužadinti organizmo gyvybinę energiją. Vydūniškai fenomenalu tai, kad Klinikai atsirasti padėjo kultūrinis dvaro raidos faktas, – kadaise dvare gyveno vienas žymiausių Lietuvos dailininkų, gydytojas Vincentas Smakauskas.
Savaitgalį Paliesiaus dvaras dalyvavo tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje „Heritas“, kurios metu Gediminas Rutkauskas skaitė pranešimą „Paliesiaus dvare – skambanti architektūra“.
Parodoje Paliesiaus dvaras taip pat pristatė savo stendą, kuriame kvietė lankytojus skanauti dvare keptų cinamoninių bandelių, išgerti kavos ir susipažinti su dvaru ne tik kaip su kultūros paveldo objektu, bet ir kaip su šių laikų gyvu organizmu, savo veikla buriančiu kultūros mylėtojų bendruomenę, tiesiančiu gyvus kultūrinius tiltus tarp sostinės gyventojų ir vietos bendruomenės,laužančiu nusistovėjusius stereotipus, kad aukščiausio lygio ir profesionalumo renginiai bei koncertai gali vykti tik didžiuosiuose miestuose. G.Rutkauskas savo pranešime atkreipė dėmesį į šių dienų dvarų atstatymo tikslą.
„Tam, kad atkurti dvarai galėtų toliau gyvuoti, jiems reikia gyvybingumo šaltinio. Paliesiaus dvaras yra puikus pavyzdys, kaip kultūros paveldo objektas gali išmintingai ir kūrybingai gyvuoti ne tik kaip paveldo sąvoka, menanti mūsų istoriją, bet ir kaip aktualus šių laikų kultūros židinys, tarnaujantis šių laikų žmogui, atliekantis šiems laikams svarbią veiklą ir formuojantis naujas modernias veiklos kryptis.
Taip kultūros paveldas, neprarasdamas gyvybingumo, aktualumo ir dvarui taip reikalingos žmonių cirkuliacijos, gali tęsti ir kurti jau naują savo pilnakrauję ekonominę-socialinę-kultūrinę istoriją. Svarbiausia, kad vertingas istorinis dvaras, netapdamas muziejiniu eksponatu, vietos ir net tarptautiniame gyvenime įgauna atgimimo ir klestėjimo galimybę turinčiu objektu, kuris šių dienų kontekste pratęsdamas praeitį aktyviai ir moderniai dalyvauja dabartyje bei atlieka svarbų vaidmenį formuojant ateities kultūrinę raidą.“
