„Stebimoji dokumentika yra mūsų žanras. Mes paskiriame savo laiką tyrinėjimams. Iš esmės kuriame poemą. Visi įvykiai yra tolygiai svarbūs. Filmuojantysis turi įsijausti į žmogaus, kurį filmuoja, dvasinę būseną. Mes gyvename kartu su kamera. Kamera ir laiku. Mes žiūrime iš arti“, – sakė I.Seleckis.
I.Seleckis – vienas iš žinomiausių Latvijos dokumentinių filmų režisierių bei Baltijos poetinės dokumentikos tradicijos atstovas. Jo, kaip filmų kūrėjo, karjera prasidėjo 1958 metais Rygos filmų studijoje, kurioje jis dirbo kaip operatoriaus asistentas. I.Seleckis mokėsi Sąjunginiame kinematografijos institute (VGIK), kur baigė kino operatoriaus specialybę ir po poros metų jau surežisavo savo pirmąjį filmą.
Didelė I.Seleckio filmografijos dalis jau yra tapusi Latvijos kino istorijos kanono dalimi. Vienas svarbiausių kūrinių – trilogija iš Skersielos gatvės Rygoje: „Skersgatvis“ („Šķērsiela“, 1988 m.), „Nauji laikai Skersgatvyje“ („Jaunie laiki Šķērsiela“, 1999 m.), „Kapitalizmas Skersgatvyje“ („Kapitālisms Šķērsielā“, 2012 m.).
Pirmasis iš filmų – „Skersgatvis“ – laimėjo tris svarbiausius tarptautinius dokumentinio kino apdovanojimus: Europos kino akademijos „Feliksą“, Amsterdamo dokumentinių filmo festivalio Jorio Ivenso apdovanojimą bei Jamagatos dokumentinių filmų festivalio Roberto Flaherčio apdovanojimą.
Savo filmuose I.Seleckis dažniausiai stebi paprastų Latvijos gyventojų kasdienybę, kaip ir filme „Skersgatvis“. Režisierius fiksavo 800 metrų ilgio gatvę, kurioje susiduria visų socialinių sluoksnių žmonės. Filme ši gatvė tapo tarsi visos Latvijos visuomenės mažu modeliu. Tačiau režisieriaus žvilgsnis ne kritiškas, o kupinas empatijos.
Vėliau režisierius sukūrė dar du filmus, kuriuose stebima ta pati gatvė. Ilgainiui skersgatvio gyvenimas keitėsi, kaip keitėsi ir filmo herojai. Trilogija tapo Latvijos istorijos liudijimu, kuriame žiūrovas gali pajusti šalies politinius, ideologinius ir ekonominius pokyčius.
„Kadras turi parodyti tai, kas negali būti pasakyta. Kadras taip pat yra tekstas. Tiesiog, jį žmogus įsisavina per akis, o ne klausydamas. Vizualinė kadro galia turi būti tokia, kad kalbėti tiesiog nereikėtų“, – teigė filmų kūrėjas I.Seleckis.
Sykiu režisierius prideda: „Tačiau! Jei kas nors kalba, visiškai nesvarbu, ar tas žmogus sėdi, stovi ar eina. Jei kas nors turi ką pasakyti ir tai pasako, tuomet tai svarbiausias dalykas.“
Net perkopęs aštuntąją dešimtį I.Seleckis vis dar yra aktyviai kuriantis režisierius. 2018 metais jo filmas „Tęsinys“ („Turpinajums“, 2018 m.) buvo išrinktas atstovauti Latvijai siekiant „Oskaro“ apdovanojimo užsienio kalbos kategorijoje.
