Bilietai ištirpo akimirksniu
Paskutinį vasaros sekmadienį minios žmonių plūdo į „Kino pavasario“ sumanytą kino seansą Lukiškėse. Organizatorių teigimu, bilietai buvo išparduoti vos per kelias valandas.
Prie niūrios kalėjimo aplinkos buvo priderintas ir filmas. Gausūs žiūrovai išvydo dokumentinę juostą „Terapija“ apie Kalifornijos Folsomo kalėjime vykdomą terapinę programą, kurioje su nusikaltėliais dalyvauja paprasti piliečiai, taip ištraukiami iš komforto zonos ir pamatantys save tarsi nauju žvilgsniu.
Mat susitikimų kalėjime metu bausmes iki gyvos galvos atliekantys vyrai dalinasi jausmais apie praeityje padarytas klaidas ar patirtas traumas, taip įkvėpdami savo noru prisijungusius pasauliečius atsiverti.
„Vasaros kino“ diskusijoje dalyvavusios Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistės Mildos Šimkutės-Skrebienė teigimu, tokia programa galėtų egzistuoti ir Lietuvoje: „Kasmet mūsų pataisos įstaigos tampa vis atviresnės, mes sulaukiame nemažai savanorių, kurie nori dirbti su nuteistaisiais, nori jiems padėti, prisidėti prie resocializacijos. Tačiau kol kas tai daugiau orientuota į pozityvų jų užimtumą, rimtos terapijos jie nevykdo.“
Kalėjime vyriausiąja psichologe dirbusi Katažyna Kviatkovska-Lukaševič pastebėjo, jog filme matomi gilūs emociniai išgyvenimai pasitaiko ir jų praktikoje, tačiau dažniau individualių nei grupinių susitikimų su nuteistaisiais metu.
Kalbino buvusį kalinį
Savo istoriją susirinkusiems papasakojo ir Lukiškėse bausmę atlikęs, savo tapatybės nenorėjęs atskleisti, vyras. Po dviejų metų, praleistų nelaisvėje, šiandien jis sėkmingai dirba ir studijuoja. „Išlikti blaiviam ir nenusikalsti man padeda išsikelti tikslai, kurių tikrai noriu siekti“, – teigė buvęs kalinys.
Pagalbos iš psichologių sulaukęs vyras po pusantrų metų negalėjo atpažinti savęs ir iki šiol stebisi, kaip jam pavyko tapti kitu žmogumi.
Diskusijos moderatoriaus Karolio Vyšniausko paklaustas, kokią mato šio pastato ateitį, išsikėlus kalėjimui, jis sakė: „Šitos sienos turi nemenką istoriją, čia buvo įkalinta daug žmonių, dalis jų išėjo į laisvę, tačiau kiekvienas paliko dalelę savęs. Kas čia beįsikurs, tikrai pajus tą atmosferą.“
Egzotiška ekskursija
Vis dėlto „Vasaros kino“ seanso dalyvius, ko gero, intrigavo ne tiek „Kino pavasaryje“ jau rodytas filmas, kiek galimybė savarankiškai pasivaikščioti po paslaptingą kalėjimo pastatą.
Mat renginio partneris „Open House Vilnius“ specialiai šia proga parengė maršrutą po nuteistųjų kameras ir pasivaikščiojimo kiemelius, o išdalytuose lankstinukuose aprašė kalėjimo architektūrą ir istoriją.
Daugelio dėmesį patraukė spalvinga sienų tapyba, kurią kūrė vienas Lukiškėse bausmę atlikęs vyras. Žmonės noriai bendravo su buvusiais kalėjimo prižiūrėtojais, domėjosi pastato architektūra, teritorijos išplanavimu.
Primena artėjančią sukaktį
„Vasaros kinas“ nebijo sudėtingų, kartais šokiruojančių temų.
Tokie kūriniai praturtina emociškai, kviečia sužinoti įdomių istorijų ir patirti išgyvenimų. Vasarą turime tokią, kokią patys susikuriame“, – teigė „Kino pavasario“ partnerio „Telia“ atstovė Vaida Jurkonienė.
Šią vasarą pradėtas rengti ciklas „Vasaros kinas“ dovanoja publikai populiariausių „Kino pavasario“ filmų seansus netikėtose Vilniaus viešosiose vietose šio festivalio artėjančio 25-mečio proga.
„Vasaros kino“ filmai jau rodyti pievele paverstoje Islandijos gatvėje, ant Tauro kalno, pievoje šalia Vingio parko tilto.
Juos pamatė apie 20 tūkst. žmonių.
