Žemuosiuose Šančiuose, vienoje Kranto alėjos atkarpoje, stovi keli praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pastatyti daugiabučiai. Pilki pastatai gražioje gamtos apsuptyje menininkams pakuždėjo idėją, kad juos reikėtų papuošti meno kūriniais.
Prieš kelerius metus kilusi mintis šią vasarą pradėta įgyvendinti. Ant Kranto alėjos 62 numeriu pažymėto 10,5 metro aukščio ir 7 metrų pločio daugiabučio sienos kuriamas piešinys „Šančių laikai“.
Šančiškė menininkė Gražvyda Andrijauskaitė ir jos kolega Tadas Šimkus ant sienos pasišovė vaizduoti įvairius laikotarpius atspindinčius Šančių žmones ir įvykius bei objektus.
Save piešinyje atpažinusi aktyvi kaunietė Vida Bliumkienė įsitikinusi, kad šis darbas dar labiau suvienys Aukštųjų ir Žemųjų Šančių bendruomenes.
Rėmėsi tikrais faktais
Menininkai G.Andrijauskaitė ir T.Šimkus pasakojo, kad niūrią daugiabučio sieną norėjo ištapyti dar prieš kelerius metus. Bet pastatas buvo renovuojamas, todėl teko laukti darbų pabaigos. Šią vasarą ant atnaujinto daugiabučio buvo pradėtas kurti piešinys „Šančių laikai“.
Ant sienos jau pavaizduotas turistas su šiuolaikiniu fotoaparatu, fiksuojantis Šančių grožį, Nemune drabužius skalbianti skalbėja, irkluotojas ir berniukas su armonika, kurie Šančiuose gyveno tarpukariu.
Jiems knygą skaito aktyvi šio gyvenamojo rajono gyventoja V.Bliumkienė, bendruomenę burianti Aukštuosiuose Šančiuose esančiame Kauno tvirtovės laikų parako sandėlyje ir ten rengianti įvairius renginius. Jos rankoje laikoma knyga atskleidžia Kauno tvirtovės palikimą Šančiuose. Keturi berniukai ant sienos atkeliavo iš sovietmečio laikų fotografijos.
„Pavaizduotas ir prezidentas Antanas Smetona, nes radome informacijos, kad jis lankėsi Šančiuose, Karių kapinėse“, – sakė T.Šimkus.
Reikia ieškoti ir kačių
„Šančių laikuose“ nepamiršta pavaizduoti ir gulbė, nes tai rodo faktą, kad šalia yra didžiausia Baltijos šalyse paukščių lesykla. Šuniukai – taip pat neatsiejama Šančių dalis.
Medinis langas iliustruoja medinių namukų gausą šiame rajone – tai vadinamasis Krantų labirintas, esantis šalia daugiabučio. Taip pat ant sienos atsiras sėdintis senų laikų senukas su giros puodeliu, kuris prisimena garsiąsias iškylas kitapus Nemuno, kur šančiškiai plaukdavo valtelėmis ir rungdavosi, kieno gira skanesnė. Viską stebės šių laikų mergaitė.
„Apžiūrinėjant paveikslą galima ir žaisti – reikia atrasti tris pasislėpusias kates ir mobilųjį telefoną“, – sakė menininkai.
Visas piešinio detales į vieną visumą sujungs Šančių užrašas ir seniūnijos logotipas.
Atvaizdas buvo staigmena
G.Andrijauskaitė pasakojo, kad piešinio dar nebaigus prasidėjo smagūs įvykiai.
Vienas šančiškis atpažino save piešinyje, kur jis vaizduojamas vaikystėje susikibęs su 3 draugais.
Medinio lango atvaizdą atpažino jo savininkės kaimynės.
Piešinyje pavaizduota V.Bliumkienė pasakojo, kad menininkai paprašė jos fotografijos, bet ji nežinojo, kam jos reikia.
„Tik kai pamačiau piešinį, supratau, kad ir pati tapau jo dalimi. Man buvo keista, nes nors ir gyvenu „Parako“ atgaivinimo idėja, dėl to stengiuosi, patys savo darbų, matyt, neįvertiname taip, kaip aplinkiniai“, – sakė V.Bliumkienė.
Moteris sako pastebėjusi, kad visas piešinys yra labai taiklus – atspindi Šančių praeitį ir dabartį. Todėl, jos nuomone, jis dar labiau suvienys bendruomenę, paskatins labiau bičiuliautis Aukštųjų ir Žemųjų Šančių gyventojus.
Kūrinių pažadėjo sukurti ir daugiau
2016 metais G.Andrijauskaitė ant A.Juozapavičiaus prospekto 62 pastato, greta kurio tada veikė vadinamasis Šančių kioskas, sienos sukūrė du balandžius vaizduojantį paveikslą „Jis ir Ji“, simbolizuojantį draugystę ir bendrystę.
XX amžiaus pradžioje netoli šios vietos buvo karo balandžių stotis, iš kurios paukščiai skrisdavo informacijos perduoti trimis kryptimis. Vietiniai gyventojai šį darbą praminė „Paukštukais“.
Pabaigę piešinį ant vienos Kranto alėjos 62 namo sienos ateityje menininkai ketina išpiešti ir dar dvi kitas šio daugiabučio sienas.
