Daugiau nei prieš dešimtmetį studijuodamas Kaune italų režisierius Sandro Bozzolo (33 m.) sužinojo apie A.Mockų. Likimas taip pakrypo, kad 2008-aisiais italas atsidūrė Kolumbijoje ir ten praleido daugiau laiko, nei planavo.
S.Bozzolo yra parašęs disertaciją apie A.Mockaus kaip Bogotos mero veiklą, vėliau šis mokslinis darbas Italijoje buvo išleistas atskira knyga.
Italą sužavėjo ir A.Mockaus motina, kuri net senatvėje labiau rūpinosi ateitimi, o ne praeitimi.
Pažadėjęs moteriai kelionę į gimtąją Lietuvą, italas mainais gavo leidimą filmuoti, bet pirmiausia turėjo jai parodyti savo delnus.
Kadangi S.Bozzolo buvo kapojęs malkas, skulptorė suprato, kad tai jai artimas žmogus.
Ji netgi galėdavo su italu persimesti vienu kitu žodžiu lietuviškai.
Prieš ketverius metus pradėto kurti filmo „Nijolė“ premjera praėjusią savaitę įvyko Vilniuje.
Ta proga Vilniaus universiteto Teatro salėje vykusiame susitikime su A.Mockumi buvo atskleista ne viena garsios šeimos gyvenimo detalė.
Lietuvių kilmės filosofas, matematikas, o šiuo metu Kolumbijos parlamento narys A.Mockus niekada nesiskundė žiniasklaidos dėmesiu.
Vis dėlto jo motina Kolumbijoje buvo garsesnė.
Lietuvoje gimusi ir po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukusi jauna moteris studijavo Štutgarto meno akademijoje, o vėliau išvyko į Kolumbiją. Ten gyveno ir kūrė iki gyvenimo pabaigos.
„Mane gerai pažįstantys žmonės sako, kad aš nesu toks originalus kaip mano motina“, – prisipažino A.Mockus, kuris yra pasakojęs, kad su motina gyveno iki 42 metų amžiaus.
Tiesa, su trejų metų pertrauka, kuriuos praleido su pirma savo žmona. Iki paskutinių gyvenimo akimirkų N.Šivickas bendravo su sūnumi.
Jam motina buvo tikras ramstis, be to, skatino užsiimti politika, tik įspėjo, kad teks daug kentėti.
Šioje dokumentinėje juostoje yra vaizdų ir iš A.Mockaus gyvenimo. Žiūrovai išvys, kaip būdamas universiteto rektorius A.Mockus tramdė studentų maištą – nusimovė kelnes ir atsuko jiems nuogą užpakalį.
Per vieną konferenciją filosofas savo oponentui į veidą yra šliūkštelėjęs vandens. Vėliau jis aiškino, kad tai buvęs tik simbolinis veiksmas, nes galima atsiprašyti ir susitaikyti.
Lietuvybės dvasia A.Mockų lydėjo visą gyvenimą, kartais įgaudama keistų formų. Jo pirmos žmonos tėvas lietuvis turėjo fermą, kurioje stovėjo mediniai kryžiai.
„Ten buvo daugiau nei tūkstantis bulių, pažymėtų ženklu, vaizduojančiu Gedimino stulpus.
Tokia buvo siurrealistinė situacija su lietuvybe“, – prisiminė A.Mockus.
Filosofo ir politiko motina taip pat garsėjo originalumu. Kartą N.Šivickas buvo pakviesta į Kolumbijos menininkių susitikimą. Jai ši mintis nepatiko, todėl pasigamino geležinį atspaudą, kurį įkaitinus galima štampuoti ispanišką žodį „mujer“ (liet. k. – moteris).
Lietuvė atsistojo prie galerijos, kurioje buvo pristatoma moterų kūryba, durų ir kiekvienam vyrui siūlė gabalą odos, ant kurio išdegintas šis žodis.
Tiesa, su sąlyga, kad jis sutiktų prisirišti šį odos gabalą prie kūno. Norinčiųjų neatsirado, daugumą vyrų šokiravo toks pasiūlymas.
A.Mockaus motina niekada neužmiršo lietuvių kalbos ir net nesistengė gerai kalbėti ispaniškai. Nemėgstanti viešumos skulptorė daugiausia laiko leido dirbtuvėje, kur minkyti molį jai buvo svarbiau nei kalbėti.
Juostoje „Nijolė“ akcentuojama ir kitokia mintis: galime labai apsirikti, jei gyvenimo prasmę siesime vien su šeima.
Antrą kartą vedęs A.Mockus aiškino, kad šeima nėra rojus, kuriame gyveno Adomas su Ieva, o vėliau iš ten buvo išmesti.
Trijų kultūrų lydinys
* „Nijolės“ kūrybinėje komandoje kartu su S.Bozzolo ir scenarijaus autore Maria Cecilia Reyes dirbo būrys lietuvių: prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, kompozitorė Lina Lapelytė, montažo režisierė Silvija Vilkaitė, garso režisierius Vytis Puronas, koloristas Justinas Vencius.
* Todėl filmas yra tarsi trijų kultūrų – Kolumbijos, Italijos ir Lietuvos – lydinys.
* „Mes buvome komanda iš daugelio asmenybių. Tai buvo didžiausias iššūkis“, – aiškino D.Vildžiūnaitė.
