„Kadaise medžioklė buvo vienas iš išgyvenimo būdų, o Viduramžiais ir Naujaisiais laikais – greta dvaro poreikių aprūpinimo – ji tapo ir valdovų laisvalaikio praleidimo forma. Ši veikla virto pagrindiniu valdovų ir kunigaikščių laisvalaikio užsiėmimu, kovos pratybomis ir karinių strategijų išbandymu, taip pat tai buvo puiki galimybė lavintis fiziškai, gerai pažinti gamtinę aplinką.
Medžioklė leido demonstruoti valdovo galią bei tapo smagia pramoga į valdovo dvarą atvykstantiems garbingiems svečiams. Siekdami priminti medžioklės fenomeną valdovo ir jo dvaro aplinkoje, kasmet minime šią dieną tuomet, kai ir medžiotojai skelbia medžioklės sezono pradžią“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėja Arnita Petrulytė.
Medžioklės diena Valdovų rūmuose bus minima visą dieną. Įsigijusieji muziejaus lankytojo bilietą į pirmuosius du maršrutus nuo 10.00 val. iki muziejaus darbo pabaigos galės dalyvauti pažintiniame žaidime „Medžioklinių gyvūnų pėdsakais“. Pasak A. Petrulytės, tai bus ypač smagi pramoga norintiems ne tik vaikštinėti po muziejaus ekspozicijas, bet ir lavinti orientavimosi įgūdžius, taip pat gilinti žinias – susipažinti su mitiniais ir istoriniais gyvūnais bei medžioklės tematiką atspindinčiais Valdovų rūmų muziejaus eksponatais.
Pasyvių pramogų mėgėjams šią dieną paruoštos dvi įstabios nemokamos viešos paskaitos. Jose iš anksto užsiregistravę klausytojai sužinos daug naujų dalykų apie gyvūnus ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje. 12.00 val. Lankytojų vestibiulio auditorijoje Valdovų rūmų muziejaus darbuotoja dr. Toma Zarankaitė-Margienė skaitys paskaitą „Ursus arctos: ar buvo lokių Vilniaus Žemutinėje pilyje?“, o 13.30 val. Renginių salėje vyks Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ dovanojama prof. dr. Eugenijaus Skerstono paskaita „Karališkoji medžioklė Prancūzijoje – paslaptinga kilmingųjų pramoga“.
Kasmet rengti Medžioklės dieną Valdovų rūmuose jau tapo muziejaus tradicija, kuriai didelį impulsą suteikė ir Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų tyrinėjimai. Vienas tokių reikšmingiausių pastarojo meto darbų – T. Zarankaitės-Margienės apginta daktaro disertacija „Medžioklės fenomenas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVI a. (1572 m.): socioekonominis, sociopolitinis, mentalinis aspektai“.
Šis mokslinis darbas suteikė informacijos apie XV–XVI a. laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo medžioklės organizavimą ir plėtrą, materialinį aprūpinimą, medžioklės formas bei ceremonialą, taip pat atskleidė visai naują požiūrį į šį reiškinį.
