M. Kvietkauskas pristatys Vyriausybei projektą dėl kultūros politikos pagrindų

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas trečiadienį Vyriausybei pristatys įstatymo projektą, kur apibrėžiami kultūros politikos pagrindai.

Mindaugas Kvietkauskas<br>D.Umbraso nuotr.
Mindaugas Kvietkauskas<br>D.Umbraso nuotr.
mindaugas kvietkauskas<br>T.Bauro nuotr.
mindaugas kvietkauskas<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Kvietkauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Mindaugas Kvietkauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 22, 2020, 6:40 AM

Ministerija teigia, kad įstatymo projektu siekiama sukurti horizontalų kultūros srities teisinio reguliavimo mechanizmą, įtvirtinant kertines sąvokas, kultūros politikos principus ir šią politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų kompetenciją.

Įstatymas bus svarstomas Vyriausybės pasitarime.

Jo išvakarėse registruotame projekte numatyta, kad tarptautinį bendradarbiavimą valstybės lygiu kultūros srityje vykdo ministerijos ir diplomatinės atstovybės, kultūros atašė bei kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Kultūros pagrindų įstatymo projekte taip pat apibrėžiamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje, kultūros įstaigų sistema, įtvirtinami vieningi kultūros ir meno premijų skyrimo pagrindai, aiškiau atskiriamos skirtingo lygmens premijos.

Taip pat siūloma išplėsti regioninių kultūros tarybų funkcijas, kad šios ne tik teiktų rekomendacijas dėl kultūros ir meno projektų finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo, bet ir prisidėtų prie kultūros plėtros regionuose.

„Įstatymas turėtų užtikrinti vieningos valstybės, regioninės ir savivaldybių kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė spaudai Jana Mikulevič.

„Valstybės teisėkūros požiūriu tokio įstatymo poreikis yra akivaizdus, nes nepriklausomybės laikotarpiu buvo sukurta daug įstatymų atskiroms kultūros sritims, tačiau trūko vieningos sistemos“, – teigė ji.

Atminimo lentelės

Įstatymo projektu taip pat siūloma įgalioti kultūros ministrą tvirtinti istorinio atminimo įamžinimo rekomendacijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė siūlysiantis Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų savivaldybes laikytis centrinės valdžios nustatytų kriterijų priimant sprendimus dėl istorinio įamžinimo, tačiau vėliau pareiškė, kad ši tvarka gali atsirasti ir Kultūros politikos pagrindų įstatyme.

Diskusija dėl centrinės valdžios vaidmens istorinio atminimo įamžinimo klausimais kilo dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimo nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą sostinės centre.

Įstatymo projekte rašoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, spręsdamos dėl istorinio atminimo įamžinimo, turi įvertinti įamžinamo įvykio ar asmens veiklos istorinę reikšmę regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu.

Be to, institucijos bus raginamos įvertinti su įvykiu ar asmeniu susijusius mokslinių tyrimų duomenis, profesionalių tyrėjų nuomonę, taip pat su įvykiu ar asmeniu susijusių Lietuvos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, tautinių bendrijų nuomonę.

Siūloma taip pat vertinti, ar asmuo nebuvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui padarymo.

Pernai liepą Vilniaus mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Rugsėjį visuomenininkai atminimą lentą vėl užkabino.

Meras argumentavo, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo ir taip prisidėjo prie Holokausto, todėl miestas „neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, nepaisant jo nuopelnų Lietuvos laisvei.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai teigia, kad J. Noreika vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.