„Šiandien paaiškėjo, kad šiame premjero inicijuotame konkurse dalyvauja net keliolika menininkų. Toks jų aktyvumas maloniai nustebino ir sujaudino, nes tai rodo, kad mūsų menininkams svarbus patriotizmas, pasididžiavimo mūsų pokario laisvės kovomis jausmas“, – pranešime teigė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Jis taip pat teigė manantis, kad menininkų siūlomos idėjos visuomenei bus pristatytos kitą savaitę, o paminklas legendiniam partizanui Antakalnio kapinėse Vilniuje turėtų būti pastatytas iki šių metų vasaros.
Nugalėtoją išrinks vertinimo komisija, kurią sudaro kultūros, meno, atsakingų institucijų atstovai. Bus atsižvelgiama į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą.
Be kita ko, bus vertinamas ir kontekstas – paminklo ir antkapio ansamblio dermė su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete.
Tris prizines vietas užėmusiems konkurso dalyviams bus skiriamos piniginės premijos: pirmosios vietos laimėtojui – 2 tūkst. eurų, antrosios – 1,5 tūkst., trečiosios – 1 tūkst. eurų.
A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 metais rasti Antakalnio Našlaičių kapinėse ir tų pačių metų spalį palaidoti Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
1918 metais gimęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
