Jei kalbame apie meilę ir aistrą, prisimename Don Žuaną, užkariavusį visą pasaulį bei tapusį žinomiausiu begėdžiuvyru. O koks personažas prilygs jam žinomumu iš damų? Žinoma – Karmen. Visa tai jau vasarį Klaipėdoje.
Smarkiai atjaunėjusi
Sausio 31 d. ir vasario 21 d. atgims šokio spektaklis „Karmen“, už kurį choreografė Aušra Krasauskaitė 2018 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Tai spektaklis, kuriame liepsnojanti aistra ir nevaldoma moteriška energija virsta į pražūtį vedančia beprotybe. Dialoge apie žmogiškosios prigimties jėgą dalyvauja ir Georges'o Bizet bei Rodiono Ščedrino muzika su joje užkoduota grėsmės nuojauta.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje Karmen šokanti Beata Molytė už šį vaidmenį pelnė trečiąją Auksinio scenos kryžiaus nominaciją savo karjeroje. Chosė vaidmenį atliks talentingasis šokėjas Mantas Černeckas, neseniai matytas spektakliuose „Eglė žalčių karalienė“ ir „Spragtukas“.
Toreodoro partijai kviečiamas patyręs šokėjas Gintaras Visockis iš Kauno valstybinio muzikinio teatro. Spektaklyje šoks smarkiai atjaunėjusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė.
Klaipėdietiškoji „Karmen“ versija pasižymi neįprasta scenografija, tad žiūrovų laukia netikėtumų. Dirigentui šiame spektaklyje patikima ir vaidybinė misija.
Pirmą kartą „Karmen“ spektaklyje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.
Muzikinio teatro vizitinė kortelė
Amerikiečių kompozitoriaus Jerry Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo – vasario 5 d. – įdomi istorija.
Šios istorijos autorius – Šolomas Aleichemas – buvo labiau žinomas ne savo vardu ir pavarde, bet kaip „Žydų Markas Twainas“. Istorijoje minimas pienininkas Tevjė – didžiausios šlovės sulaukęs šio autoriaus sukurtas herojus, tėvas, su humoru pasitinkantis gyvenimo tragediją. Tai įkvėpė dar 8 šio autoriaus kūrinius, atsiradusius per 20 metų.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos pirmasis Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas.
Debiutuos nauja Indrė
Vasario 8 d. 19 val. Žvejų rūmų Didžiosios salės scenoje Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ pirmą kartą Indrės partiją atliks Ieva Barbora Juozapaitytė. Dainininkė neslėpė, kad „Kelionė į Tilžę“ – kol kas sudėtingiausias scenos veikalas jos karjeroje.
„Tikėjimas, šviesos nešimas, taurumas Indrei labai svarbūs. Jos istorijoje labai daug meilės, o meilė – tai didžiausias pasaulio stebuklas“, – apabrėžė I.Juozapaitytė.
Opera „Kelionė į Tilžę“ sukurta pagal to paties pavadinimo Hermanno Sudermanno novelę iš rinkinio „Lietuviškos apysakos“. 1927 m. ją ekranizavo vokiečių režisierius Friedrichas Murnau, ir jo filmas pelnė net tris „Oskarus“ pirmojoje jų teikimo ceremonijoje. Tiesa, filmo personažai neturėjo lietuviškų vardų: jie buvo pavadinti Vyru, Žmona ir Moterimi iš miesto.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje pagrindiniai herojai narsto sudėtingą meilės istoriją, kuri nepalieka abejingų, ir žiūrovai atvyksta net iš sostinės pasigrožėti įsūdingu spektakliu.
„Don Žuanui“ pravertė Casanovos konsultacijos
Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d. stebės lovelaso Don Žuano, kurį įkūnys perspektyvus baritonas Žygimantas Galinis, viliones ir paikystes.
„Don Žuanas“ – viena populiariausių pasaulio operų. Būtent joje pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros.
Operos kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova, kuris tuo metu gyveno Prahoje. Nepėsčias buvo ir „Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte, per savo gyvenimą spėjęs pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapęs italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.
Sirtakį šoks dirigentas
Vasario 28 d. Žvejų rūmuose siautulingas sirtakio verpetas įsuks kviestinius „Graiko Zorbos“ pagrindinių vaidmenų atlikėjus: Mantą Daraškevičių (Graiką Zorbą) iš Vilniaus, Vitalijų Netrunenko (Džoną) iš Ukrainos, Jan Vaną (Manoliou) iš Ukrainos ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės ryškiausias šokėjas: Aušrą Krasauskaitę (Mariną) ir Kristiną Gudelytę (Madam Hortens).
Spektaklį diriguos Martynas Staškus, kuris, jei tik publika pakankamai entuziastingai ploja, pasirodymo pabaigoje pats kartu su šokėjais trypia sirtakį scenoje.
Legendinį Miko Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje pristatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Tai daugiau nei 30 šalių rodomas spektaklis, kurį matė daugiau kaip 2 mln. žiūrovų.
Nikos Kazantzakis, apysakos „Graikas Zorba“ autorius, sukūrė herojų – gyvenimo čempioną, džiaugsmu įveikiantį liūdesį. Balete jis švenčia kiekvieną šio gyvenimo akimirką.
„Graikas Zorba“ – daugiau nei baletas: tai „opera omnia“, kurioje susilieja muzika, šokis, literatūra, drama ir chorinis dainavimas.
