Skandalas dėl Holivudo kino prodiuserio, vieno įtakingiausių Holivudo magnatų H.Weinsteino įsiplieskė 2017 metų spalį. Laikraštis „The New York Times“ paskelbė žurnalistinio tyrimo rezultatus, tarp jų – interviu su amerikiečių aktore ir politine aktyviste Ashley Judd. Kalbėta apie prodiuserio lytinį priekabiavimą, trukusį tris dešimtmečius.
Daugiau kaip 80 moterų apkaltino jį lytiniu priekabiavimu ir prievarta. H.Weinsteinas buvo atleistas iš jo paties kompanijos „The Weinstein Company“, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaltinimai H.Weinsteinui sukėlė viešų kaltinimų lytiniu priekabiavimu laviną kitų valdžią turinčių, garsių vyrų adresu. Judėjimas #MeToo, užsimezgęs socialiniuose tinkluose, apėmė visą pasaulį. Apie lytinę prievartą pradėta kalbėti ne tik JAV ir ne tik pramogų verslo kontekste. Ir nors daugelio epizodų senaties terminas seniai praėjęs, H.Weinsteino byla pasiekė teismą.
Vadinasi, galima kalbėti apie teisingumo pergalę? „Viskas pakito ir sykiu niekas nepakito“, – teismo posėdžio išvakarėse žurnalui „Vanity Fair“ pareiškė pirmosios demaskuojamosios publikacijos bendraautorė, „The New York Times“ žurnalistė Jodi Kantor.
Ji pabrėžė: į tai, su kuo vos prieš keletą metų buvo taikstomasi, kas kęsta ir ignoruota, dabar žiūrima kur kas rimčiau. Ir sykiu, pasak jos, iš esmės niekas nepakito, jeigu kalbėtume apie kelio užkirtimą tokiems incidentams ir jų išgyvendinimą.
Žurnalistė Kim Masters iš „Hollywood Reporter“ istorijas apie lytinį priekabiavimą girdi kone kasdien. Tačiau kino studijos, pasak jos, į seksizmo apraiškas žiūri pro pirštus ir stengiasi užkirsti kelią viešiems kaltinimams, jei reikia, – kreipiasi į advokatus.
Dar viena tyrimo autorė, „The New York Times“ žurnalistė Megan Twohey mano, kad dabar atviriau kalbama apie seksizmą ir lytinę prievartą, bet dauguma atvejų nebūna paviešinti, be kita ko, ir dėl slaptų susitarimų, pagal kuriuos galimos aukos gauna finansinę kompensaciją mainais už tylėjimą.
Pats H.Weinsteinas taip pat deda viltis į šią strategiją: 67 metų „Miramax“ įkūrėjas sudarė dešimtis sutarčių su moterimis dėl kompensacijų, kurių bendra suma 25 mln. dolerių. Beje, „Bulvarinio skaitalo“ ir „Įsimylėjusio Šekspyro“ prodiuseris moka ne iš savo kišenės – moka jo jau bankrutavusios kompanijos draudikai.
H.Weinsteino byla taip pat rodo, kad tokiais atvejais patraukti teisinėn atsakomybėn nėra paprasta. Teismas Niujorke nagrinėja tik du atvejus: H.Weinsteinui pateikti kaltinimai dėl išprievartavimo ir prievartinio oralinio sekso 2013 ir 2006 metais.
Esmė ne tik pasibaigęs senaties terminas ir ikiteisminiai susitarimai. Moterys dažnai nedrįsta kreiptis į policiją ar paviešinti savo kaltinimų. Daugelis bijo dėl savo karjeros ir gėdijasi to, kas joms nutiko.
Aktorė Rose McGowan, kuri viena pirmųjų pareiškė kaltinimus H.Weinsteinui, neseniai skundėsi, kad nuo to laiko, kai ryžosi viešai kritikai, iš esmės tapo bedarbė.
Weinsteino efektas Europoje
Europoje kampanija #MeToo taip pat sukėlė daug ginčų ir tyrimų. Skandalas neaplenkė net tokių respektabilių Europos Sąjungos institutų kaip Europos Parlamentas ir Europos Komisija: į žiniasklaidą pateko informacija apie kai kurių deputatų ir valdininkų lytinį priekabiavimą.
Didžiojoje Britanijoje 2017 metų lapkritį atsistatydino gynybos ministras Michaelas Fallonas, pripažinęs, kad prieš penkiolika metų nederamai elgėsi su jį dabar apkaltinusia žurnaliste Julia Hartley-Brewer.
Italijoje smurtas prieš moteris turi seną ir liūdną priešistorę. Nereti „femminicidio“ atvejai, kai moterį nužudo jos vyras arba meilužis.
Kampanija #MeToo Italijoje neliko nepastebėta, bet, kaip sakė, pavyzdžiui, aktyvistė Nadia Somma, rimtos diskusijos apie vyrų ir moterų santykius gana greitai baigėsi. Šia tema dabar kalbamasi nebent stovint prie baro.
Švedijoje daugelyje miestų tūkstančiai žmonių ėjo į gatves, protestuodami prieš lytinį priekabiavimą ir prievartą. Daugelis garsių Švedijos žmonių, tarp jų užsienio reikalų ministrė Margot Wallström, viešai pasakojo apie panašius incidentus jų gyvenime.
Po kaltinimų televizijos žvaigždėms jų laidos – bent jau laikinai – būdavo atšaukiamos iš eterio.
Konservatyvioje katalikiškoje Lenkijoje, kur seksas paprastai yra draudžiama tema, judėjimas #MeToo vis dėlto sukėlė audringą viešą reakciją.
Daugelis moterų, tarp jų ir garsių, pasakojo apie savo patyrimą, susijusį su seksizmu, priekabiavimu ir lytine prievarta.
Vengriją taip pat paveikė „Weinsteino efektas“, kaip pradėta jį vadinti: po viešų kaltinimų, kad prieš 20 metų išprievartavo aktorę, atsistatydino garsus teatro režisierius László Martonas.
Rumunijoje be darbo liko vienas populiariausių šalies hiphopininkų Kalinas Ionescu, kurio kolegės viena po kitos ėmė pasakoti apie jo priekabiavimą.
Prancūzijoje Weinsteino byla taip pat davė postūmį viešai aptarti lytinį smurtą. Tačiau būta ir prieštaravimų: kai kurie garsūs kultūros veikėjai, tokie kaip legendinė prancūzų aktorė Catherine Deneuve, smerkė naująjį puritoniškumą ir vyrų linčiavimą per medijas. Tiesa, vėliau C.Deneuve atsiprašė lytinės prievartos aukų
Vokietija sulaukė „savo“ Weinsteino 2018 metų pradžioje režisieriaus ir scenaristo Dieterio Wedelio asmenyje. Aktorės jį apkaltino lytiniu priekabiavimu ir net išprievartavimu dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Atskira #MeToo diskusijų tema Vokietijoje tapo klausimas dėl leistinumo žiniasklaidoje ir kitose medijose skelbti kaltinimus lytine prievarta, kol tai neįrodyta teisme. Taip vienas Berlyno gydytojas per teismą pasiekė, kad iš interneto būtų pašalintos publikacijos, kuriose jis buvo kaltinamas lytiniu smurtu.
O Rusijoje prabilta apie Liberalų demokratų partijos deputato, Tarptautinių reikalų komiteto vadovo Leonido Sluckio lytinį priekabiavimą. Tačiau po mėnesio Valstybės Dūmos Etikos komisija pateisino jo elgesį.
Nelaukė 10 ar 20 metų
Judėjimas #MeToo papurtė ir kai kuriuos Lietuvos vyrus. Tačiau Lietuvoje judėjimas prasidėjo visiškai ne taip kaip Amerikoje ar kitose Europos šalyse.
Pirmoji moteris Lietuvoje, viešai pareiškusi, kad patyrė lytinį priekabiavimą, – jauna aktorė Erika Račkytė. Ji netylėjo 10 ar 20 metų, kaip judėjimą #MeToo inicijavusios Holivudo žvaigždutės, ir dar 2017 metų pavasarį, kai jokio #MeToo nebuvo nė kvapo, parašė pareiškimą policijai, kad jos darbdavys – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas, režisierius Linas Zaikauskas, vartodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas jos tarnybiniu priklausomumu, reikalavo lytinių santykių.
Aktorė teatre repetavo L.M.Zaikausko režisuotame spektaklyje „Mergaitės svajonė“. Mergina nurodė, kad per repeticijas J.Miltinio dramos teatro vadovas ne kartą jai minėjo, jog po spektaklio premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas. Pasak E.Račkytės, L.M.Zaikauskas jai sakė, kad tik turėdama lytinių santykių su juo ji bus žvaigždė, jei ne, bus priversta išeiti iš darbo.
Nieko nelaukusi ji parašė pareiškimą policijai.
Metus jauna aktorė vaikščiojo iš vienos instancijos į kitą, o ten buvo skėsčiojama rankomis – nežinojo, ką daryti. Pareiškimą dėl lytinio priekabiavimo jie gavo pirmą kartą.
„Viską norėjau daryti teisiškai nuosekliai – policija, prokuratūra, teismas. Bet... Išgirsdavau: ką tu, mergyte, nieko čia tokio, eik, pati išsiaiškink, kreipkis privataus kaltinimo tvarka.
Kadaise vienoje mamos darbovietėje irgi buvo lytinio priekabiavimo atvejų. Bet anais laikais tai buvo ne nusikaltimas – esą pačios moterys kaltos.
O dabar tai viešinama ir sukelia diskusijų. Moteriai gali būti neaišku, kaip elgtis tokiu atveju, kaip atpažinti priekabiavimą, kur dėl to kreiptis.
Juk tokiais atvejais niekas nestovi šalia ir nestebi – liudininkų nėra“, – kalbėjo Erika, vaikščiojusi iš vienos instancijos į kitą su pareiškimu, pokalbio įrašais ir ten nesulaukusi pagalbos. Į jos pareiškimą buvo reaguota tiktai po straipsnio „Lietuvos ryte“.
Galiausiai buvo padėtas taškas: išnagrinėta byla, kurioje pasikėsinimu priversti lytiškai santykiauti apkaltintas buvęs J.Miltinio dramos teatro vadovas L.Zaikauskas. Jam paskirtas 44 parų areštas (jį nuteistasis turėjo atlikti poilsio dienomis areštinėje), be to, priteista 3000 eurų nukentėjusiosios neturtinei ir 100 eurų turtinei žalai atlyginti.
Prisiminė senus priekabiavimo atvejus
Kai 2017-ųjų spalį JAV driokstelėjo lytinio priekabiavimo skandalas, kurį lydėjo judėjimas #MeToo, sureagavo ir lietuvės – vienos atvirai, kitos anonimiškai, tik kad tie kaltinimais buvo mažiausiai penkerių metų senumo, o kiti net dešimties ir daugiau. Lytiniam priekabiavimui taikomas trejų metų senaties terminas.
Už nederamą elgesį savo atsiėmė ne vieną apdovanojimą laimėjęs kino režisierius Šarūnas Bartas. Aktorė Julija Steponaitytė 2017-ųjų rudenį socialiniame tinkle „Facebook“ išpublikavo žinutę apie tai, kad prieš penkerius metus prie jos lytiškai priekabiavo žinomas kino kūrėjas. Internete pasirodžiusi žinutė sulaukė daugybės paspaudimų patinka ir palaikymo žinučių, o jau po kelių dienų savo istoriją viešai ir dailininkė Paulė Bocullaitė.
Ji projektui „Nanook“ papasakojo savo istoriją apie tai, kaip taip pat prieš penkerius metus prie jos sodyboje priekabiavo ir naudojo prievartą tas pats režisierius. Menininkė pasakojo kreipusis ir į policiją. Tačiau jau iškvietus policijos pareigūnus ir parašius pareiškimą, anot jos, režisierius atsipirko 150 litų bauda už smulkų chuliganizmą.
Š.Bartas BNS atsiųstame pareiškime buvo lakoniškas: „Atsakydamas visuomenei dėl man socialiniuose tinkluose „Facebook“ mestų kaltinimų, norėčiau pranešti, kad nesutinku su man mestais kaltinimais.“
Š.Bartas toliau dirba, pernai sukūrė naują filmą „Sutemose“, kuriame, beje, nusifilmavo su priekabiavimu nesitaiksčiusi aktorė E.Račkytė.
Anoniminių kaltinimų lytiniu priekabiavimu ir kitokiu nederamu elgesiu 2000–2001 metais ir vėliau sulaukė Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai – Nacionalinės premijos laureatai tapytojas Jonas Gasiūnas bei fotografas Gintautas Trimakas, psichologas Arvydas Liepuonius.
J.Gasiūnas viešai savo kaltę neigė, G.Trimakas tvirtino buvęs ne taip suprastas, o A.Liepuonius situacijos nekomentavo. Visi jie neteko darbo VDA.
Prokurorai buvusių trijų Vilniaus dailės akademijos dėstytojų elgesį įvertino taip: „Elgėsi neetiškai, bet nepriekabiavo.“
2018 m.vasarį socialiniame tinkle savo išgyvenimais pasidalijo scenografė Simona Biekšaitė – ji tvirtino, kad prieš 10 metų prie jos lytiškai priekabiavo režisierius Jonas Vaitkus. Šio režisieriaus, Lietuvos rusų dramos teatro vadovo lytinį priekabiavimą socialiniame tinkle pranešė patyrusi ir buvusi jo asistentė Judita Juknelė. Ji rašė, kad J.Vaitkus prie jos priekabiavo 1999 metais, kai jai buvo 27–eri.
Patyrusios režisieriaus, Nacionalinės premijos laureato J.Vaitkaus lytinį priekabiavimą sakė ir jo buvusios studentės.
J.Vaitkus buvo nušalintas nuo darbo su studentais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Jam viešai mestus kaltinimus tuometis Lietuvos rusų dramos teatro vadovas J.Vaitkus vadino dalimi šmeižto kampanijos, kurią vykdo Rusijos propagandiniai kanalai, artėjant teatro vadovo rinkimams.
Lytiniu priekabiavimu viešai kaltinti ne tik kultūros žmonės, bet ir politikai – Seimo nariai Kęstutis Pūkas, Mykolas Majauskas.
Parengė Milda Augulytė
