Ir jei festivalis prasidės, kaip dabar tikimasi, liepos 21-ąją, tai pasibaigs ne rudens išvakarėse, kaip kasmet būna, tačiau rugsėjo gale.
„Nieko tiksliai dabar negalime pasakyti, kas ir kaip šį kartą bus, nes tikrai ne nuo mūsų priklauso, kiek ilgai koronavirusas laikys pasaulį (ir Lietuvą) savo gniaužtuose“, – penktadienį naujienų
agentūrai ELTA sakė Pažaislio festivalio iniciatorius bei vienas jo rengėjų Justinas Krėpšta.
Pripažinęs, kad visa kultūra dabar gyvena neįprastomis sąlygomis, nes ne visus procesus į virtualią erdvę galima perkelti, o salės, galerijos, kitos vietos, kur koncertai gali vykti, ištuštėjusios, tad
nežinia, kada jos vėl prisipildys įprastų muzikos garsų bei publikos aplodismentų, J.Krėpšta atsargus ir prognozuoti.
Kauno valstybinės filharmonijos, kuriai jis vadovauja, administracija, kaip ir visi kiti darbuotojai bei meno kūrėjai, dabar taip pat, kaip daugelis kitų sričių darbuotojų, dirba nuotoliniu būdu. Tik kartą per savaitę, pirmadieniais, vadovybė susirenka į Filharmoniją pasitarti, ir tai daroma, laikantis visų saugos priemonių.
Analizuojant situaciją meno pasaulyje, apžvelgiant ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes, jau tapo akivaizdu, kad šįmet Pažaislio muzikos festivalis bus labiau nacionalinis nei tarptautinis. Ta proga
ELTA priminė, kad tarpukariu Kaune buvo viešai skelbiamas šūkis: „Lietuva nepražus, jei pirks savi pas savus“, kuris tikriausiai ir dabar gali būti aktualus ne vien prekybai ar gamybai, bet ir
kultūrai.
J.Krėpšta linksmai pripažino, kad ir „meną perkant“, iš tikrųjų dabar reikia palaikyti savus kūrėjus bei atlikėjus. Neabejojant, kad susitikimų su užsieniečiais menininkais laikas tikrai ateis, kai pasaulis išsklaidys pandemiją.
„Turėjo šiemet Pažaislio festivalį pradėti amerikiečiai solistai (George'o Gershwino operoje „Porgis ir Besė“), deja, jau žinome, kad jie neatvyks. Negalima rizikuoti.
Suprantama, nesulauksime šiemet festivalyje ir kitų svečių iš užsienio, dėl koronaviruso nemažai
programos teks pakeisti. Atlikėjai bus savi, ne atvykėliai.
Ir nieko čia blogo, Lietuva garsi muzikos atlikėjais, manome, žiūrovams visai patiks galimybė su jais geriau susipažinti atėjus į festivalio koncertus.
Kol kas dėliojame tokius planus, kurie, žinoma, gali dar smarkiai pasikeisti. Jei festivalį pradėsime liepai baigiantis, stengsimės visus koncertus, kuriuos galima rengti lauke, tęsti per rugpjūtį.
Paskui, rugsėjį, tikimės, Pažaislio festivalis galės ir į sales persikelti. Nors kas čia dabar garantuos, jog būtent taip ir bus. Matysim“, – pasakojo J.Krėpšta.
Pagal išankstinę 2020-ųjų Pažaislio muzikos festivalio programą jį užbaigti buvo numatyta 1874 metais garsaus italų kompozitoriaus Amilcare Ponchielio operos „Lietuviai“ pristatymu. Dera paaiškinti, kad rašytojas Salvatore Farina šios operos libretą sukūrė, kaip pats pripažino, susižavėjęs perskaityta Adomo Mickevičiaus poema „Konradas Valenrodas“.
Vienas iš šio kūrinio atlikėjų šiemetiniame Pažaislio festivalyje – prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras – iki balandžio vidurio dėl karantino buvo priverstas kelias savaites
atostogauti.
Tačiau dabar, pasak J.Krėpštos, choras dirba nuotoliniu būdu. Dainininkai repetuoja savo namuose – pavieniui mokosi „Lietuvių“ choro partijas. Paskui, kai karantino sąlygos bus švelnesnės, jie
rinksis į bendras repeticijas.
Tad visi, drauge ir naujienų agentūra ELTA – Pažaislio tarptautinio muzikos festivalio viena rėmėjų, optimistiškai tiki, kad „Lietuviai“ ateityje tikrai suskambės ir Pažaislio vienuolyno, kadaise įkurdinto ant Taikos kalno, sakraliose erdvėse.
