Miestiečiai stebėjo komisijos darbą
Konkurso komisijai nebuvo lengva išrinkti šiųmetį laureatą - į Klaipėdos kultūros magistro titulą pretendavo net devyni savo darbais ir iniciatyvomis uostamiestį garsinantys iškilūs menininkai.
Tarpo jų buvo literatūrologas Marijus Šidlauskas, aktorius ir režisierius Benas Šarka, juvelyras Vidas Bizauskas, pedagogas, chorvedys ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, operos solistas, režisierius, pedagogas Šarūnas Juškevičius, choreografė, pedagogė ir šokėja Agnija Šeiko, pedagogas, grafikas, kultūros renginių kuratorius Augustinas Virgiljus Burba, operos solistė Rita Petrauskaitė.
„Nepaisant užklupusios pandemijos krizės, tęsiama ši puiki ir unikali tradicija. Džiaugiuosi, kad pirmąkart kultūros magistro vardo suteikimo procesas buvo viešas - internetu jį galėjo stebėti visi pageidavusieji“, - pažymėjo Klaipėdos meras V.Grubliauskas.
Įteiks kultūros magistro žiedą
Kultūros magistro titulu pagerbiami klaipėdiečiai šviesuoliai už kūrybą ir išskirtinius nuopelnus uostamiesčio kultūrai. Kandidatūras gali teikti įvairios visuomeninės organizacijos, kūrybos sąjungos, privatūs asmenys.
Nuo 2003 metų, kai gimė graži tradicija, šis vardas jau suteiktas 37 uostamiesčio kūrėjams – dainininkams, aktoriams, chorvedžiams, architektams, pedagogams, dailininkams, rašytojams, literatūrologams, bibliotekininkams, žurnalistams, istorikams.
Rugpjūčio 1-ąją, švenčiant Klaipėdos gimtadienį, naujai išrinktam laureatui B.Aleknavičiui Pilies muziejuje bus įteikta vardinė regalija - auksinis kultūros magistro žiedas, pagamintas pagal archeologų atrasto renesanso laikų papuošalo pavyzdį.
Misija - gaivinti žmonių atmintį
Iš Šakių apskrities Lekėčių kaimo kilęs, mokslus Kaune baigęs B.Aleknavičius, kurį laiką mokytojavo Kačerginėje, o vėliau įsijungė į žurnalistinę veiklą - dirbo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, telegramų agentūroje ELTA, įkūrė kelis fotomėgėjų klubus.
Didesnę dalį gyvenimo praleidęs Lietuvos pajūryje B.Aleknavičius dar sovietmečiu ėmė domėtis Mažosios Lietuvos kultūra - su kitais šviesuoliais organizuodavo iškilių šio krašto asmenybių pagerbimo vakarus, gaivindavo žmonių atmintį ir jausmus organizuodamas ekskursijas į Kristijono Donelaičio tėviškę Tolminkiemį.
B.Aleknavičius su savo bendraminčiais sumanė unikalią ir iki šiol neblėstančią lietuviškos kultūros renginį Klaipėdoje – pirmąją Naujųjų metų dieną po atviru dangumi nusilenkti K.Donelaičiui, kuris gimė sausio 1-ąją, jo vardu pavadintame skvere. Neraginami ir nekviečiami švęsti poeto gimtadienio į skverą kasmet susirenka šimtai klaipėdiečių.
Savo archyvą perdavė bibliotekai
Miesto tarybos sprendimu B.Aleknavičiui buvo suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas. Šviesuolio kandidatūrą šiam titului pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, kuriai krašto metraštininkas dovanojo savo gausų archyvą - knygas, asmeninę korespondenciją, rankraščius, fotografijų negatyvų archyvą.
„Tokio akiračio ir darbštumo žmogus - dovana miestui. Jo sukaupta informacija, knygose ir nuotraukose užfiksuoti jau išnykę kultūros objektai, įvykiai, iškilių kultūros, švietimo, politikos, ekonomikos atstovų portretai - neįkainojamas turtas atities kartoms, - sakė miesto garbės piliečio regaliją B.Aleknavičiui įteikęs buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
B.Aleknavičius su bendraminčiais padėjo kūrti Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus memorialinę ekspoziciją Bitėnuose (Pagėgių r.), daug nuveikė, kad neišblėstų kitų šviesuolių Liudviko Rėzos, Vydūno, Jurgio Zauerveino vardai, kad Klaipėdoje iškiltų paminklai lietuvių raštijos pradininkui Martynui Mažvydui, Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos susijungimui.
Nepamiršta Zanavykų krašto
Nenuilstantis kultūros darbininkas B.Aleknavičius rankų nesudeda - rengia spaudai naujas knygas, jo kūrybos kraitį sudaro apie trisdešimt išleistų autorinių knygų ir fotoalbumų.
Įleidęs šaknis Klaipėdoje B.Aleknavičius nepamiršta ir savo gimtojo Zanavykų krašto, jo kultūros, papročių ir tradicijų - išleido ciklą istorinių knygų „Novužės žemės vaikai“, tėviškėje surengė ne vieną įsimintiną parodą.
Už dėmesį ir nuopelnus Zanavykų kraštui B.Aleknavičiui suteiktas ir Šakių rajono garbės piliečio vardas.
B.Aleknavičiaus profesinę ir visuomeninę veiklą įvertino Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) – jis tapo pirmuoju prestižinės Vinco Kudirkos premijos laureatu.
Sąjūdžio epochoje B.Aleknavičius fiksavo svarbiausius įvykius, įsijungė į LŽS atkūrimo iniciatorių gretas, buvo renkamos žurnalistų kūrybinės sąjungos tarybos ir garbės teismo nariu.
