Šiemet festivalis pavėlavo visą sezoną – turėjęs, kaip paprastai, vykti vasaros pradžioje, dėl koronaviruso grėsmės iš birželio atkeltas į rudenį.
Šį vakarą lankytojams buvo atvertos įvairiausios kultūros erdvės – nuo Prezidentūros kiemų, Valdovų rūmų, Švč.Mergelės Marijos Ramintojos ir Šv.Jonų bažnyčių bei Bernardinų sodo, iki MO muziejaus, Užupio meno inkubatoriaus, meninio avangardo Rūdininkų skvere, šėlstančios Vasaros terasos ir kitų miestiečių pamėgtų vietų.
Šiemetėje festivalio programoje – koncertai, parodos, spektakliai ir įvairiausi meniniai projektai.
Prezidentūros kieme pasirodė Valentino Masalskio surinkta „Aktorių trupė 27“, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikai sunkvežimio priekaboje atliko komišką operą „Tarnaitė ponia“, gimnazistų spektaklis „Aggro“ nagrinėjo agresijos temą, Oskaro Koršunovo studentai pristatė spektaklį „Nekalti“, o klasikinius tekstus naujai pateikė spektakliai „Atminties Antologija“ bei „Prometėjas“. Į teatrą taip pat kvietė MO muziejus – jame buvo galima išvysti Rugilės Sabonytėsspektaklį „JIS“.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai tradiciškai surengė klasikinės muzikos maratoną, kurio puošmena – Daumanto Kiriliausko bei džiazo pianisto Vyčio Smolsko koncertas. Jau artėjant vidurnakčiui renginį vainikuos maestro Petro Geniušo solinis koncertas.
Ant Nacionalinio operos ir baleto teatro fasado žiūrovų laukė vertikalaus šokio pasirodymas, sujungiantis baleto ir oro akrobatikos meną. Kitoje Neries pusėje į orą pakilti kvietė projektas „KILIMAS“ – animuota grafinė projekcija bei instaliacija ant buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fasado, netikėtai permąstanti nedidelę interjero detalę – ant sienos kabinamą
kilimą.
Bernardinų sode vyko nedidelis festivalis festivalyje – „Šeimų erdvė: sąmoningos kultūros miestas“, jame buvo kviečiama žaisti, rungtyniauti, piešti ir mokytis ekologiško gyvenimo būdo.
Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje vyko dirbtuvės, parodos, o jau visai sutemus – neįprastos formos pasirodymas
„Kelionė į Emausą“, žiūrovams siūlantis permąstyti savo gyvenimo kelią.
Šiais metais festivalis atskirą programos dalį skyrė Vilniaus Gaono metams paminėti:– Tolerancijos centre – ekskursija,
paroda ir spektaklis pagal Anos Frank dienoraštį, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje – ekskursija po ekspoziciją ir paskaitų ciklas. Žydų kultūros ir informacijos centras siūlė susipažinti su visai kitokiu – XIX amžiaus – Vilniumi, o šią pažintį vainikavo „Rakija Klezmer Orkestar“, atliekančio Rytų Europos žydų muziką, koncertas.
Šių metų festivalio naujiena – Rūdininkų skvere, ženklinančiame Vilniaus geto atminimą lietuvių meno avangardo figūrų, ieškančių naujų kūrybos formų, pasirodymai. Čia buvo grojama elektroninė ir avangardinė muzika, pasirodė šokio teatras, buvo atliekamas performansas savadarbiais instrumentais ir kt.
