Meniškos sielos žmonių noras kurti ir į dangų leisti aitvarus Babtyno dvare tapo kasmetine tradicija.
Aitvarus gaminantys išradingi kūrėjai jiems kaskart suteikia vis kitus pavidalus. Vieni tiki, kad tai – lietuvių pagonių dieviška būtybė, vandens, ypač debesų, saugotoja, turinti ryšį su žeme ir jos turtais.
Kiti mano, kad aitvarui labiausiai tinka pasireikšti viesulu ir lekioti po laukus, treti aitvarą vaizduoja kaip būtybę, skraidančią padangėmis ugninio žalčio ar gyvatės pavidalu.
Atvėrė beribę fantaziją
Šįmet menininkai vėl pasitelkė savo fantazijas ir į dangų pakėlė įvairiausius aitvarus. Vieni atspindėjo tautiškumą, kiti – dieviškas būtybes, dar kiti – gamtos motyvus.
Nors dėl koronaviruso pandemijos susirinko mažiau žmonių nei ankstesniais metais, gerokai retesnės buvo ir žiūrovų gretos, renginio organizatoriai juo džiaugėsi.
Babtyno dvaro šeimininkas Mindaugas Šventoraitis sakė, kad keturias dienas vykusi šventė, kurią vainikavo aitvarų keltynės į dangų, dėl to prastesnė nei pernai nebuvo.
„Šį kartą į dangų kilo įspūdingo dydžio aitvarai. Du net buvo išskirtiniai: vienas – 10 metrų ilgio ir 5 metrų metrų pločio, kitas – 7 metrų ilgio ir 6 metrų pločio. Aitvarus kūrę menininkai nestokojo kūrybinių sumanymų, nepagailėjo nei laiko, nei jėgų. Paskutinę dieną mus labai nudžiugino vėjas, kuris aitvarus pakėlė aukštai į dangų ir nuskraidino tolyn“, – kalbėjo M.Šventoraitis.
Dievą Šivą tapė tris paras
Antrus metus plenere dalyvavęs kaunietis menininkas Mindaugas Juodis pernai aitvare pavaizdavo vienų šventąja, kitų deive laikomą Kunigundą. O šįkart jo 42 kvadratinių metrų pločio aitvare pasirodė vienas hinduistų dievų – Šiva.
Ypatingu aitvaru plenero dalyvius ir svečius nustebinęs menininkas daug keliauja ir domisi įvairiomis pasaulio religijomis, todėl šįkart nutarė aitvarą papuošti kūrėju ir naikintoju laikomo dievo Šivos atvaizdu.
„Aitvarą kūriau tris paras. Per tą laiką mažai miegojau, kitaip tokiam dideliam aitvarui pagaminti būtų pristigę laiko. Ant specialaus audinio akriliniais dažais teptuku, voleliu nutapiau Šivą.
Teko naudoti ir purškiamuosius dažus. Smagu, kad suspėjau įgyvendinti sumanymą. O dar smagiau buvo matyti, kaip jis pakilo į padanges“, – kalbėjo M.Juodis.
Pakilo tautiška juosta
Menininkas tikino, kad aitvaras jam pirmiausia simbolizuoja ne turtus ir sėkmę, kaip įprasta, o laisvę, leidžiančią pabėgti ir nuo savęs, ir nuo kitų.
„Labai norėtųsi kartu su aitvaru pakilti ir skristi, bet kol kas tokios galimybės nematau“, – juokavo menininkas.
Dailininkė Ieva Olimpija Voroneckytė sukūrė didžiausią šio renginio aitvarą, kurio plotas – net 50 kvadratinių metrų.
„Kūrinyje atkartojau lietuviškos tautinės juostos raštus. Pakilęs į dangų 10 metrų ilgio aitvaras atrodė taip, tarsi jame skraido ilgametes tautos tradicijas išsaugojusi margaspalvė tautinė juosta“, – kalbėjo kūrėja.
Aitvarų plenero rengėjų ir dalyvių mintys jau sukasi apie kitų metų renginį. Jie atskleidė, kad jame ruošiamasi gaminti ir į dangų kelti rekordinio dydžio aitvarą, kuris turėtų tapti kelių ar keliolikos menininkų bendru projektu.
