„Perspektyvų kambarys“ yra video peržiūrų serija, kurioje pristatomi menininkų filmai ir video darbai apie skirtingus žvilgsnius į miestą iš skirtingų perspektyvų. Miestai kaip personažai neretai tampa pagrindiniais daugiasluoksnių kultūrinių istorijų veikėjais. Pradžioje sukurta kaip fizinis kambarys – video peržiūrų kambarys „Atletikos“ galerijoje (kartu su dizaineriu ir architektu Vladu Suncovu), ši erdvė referavo į iliuzinę tapybą ant sienų, tapant vaizdus, esančius už jų. Netekus fizinio erdvinio konteksto ir sienų, kurias galima būtų žvelgti kiaurai, peržiūrų formatas skleidžiasi į socialinę erdvę ir bendruomeniškumo diskursą per praktiką.
Miuziklas „Rytojus yra visada per ilgai“ (2014) – tai menininko ir filmų kūrėjo Philo Collinso meilės laiškas didžiausiam Škotijos miestui Glazgui. Metus laiko kartu su įvairiomis vietos bendruomenėmis kurtame filme tapomas kasdienio gyvenimo portretas, atskleidžiantis platų žmogiškųjų patirčių spektrą: nuo gimimo, vaikų auginimo ir jaunystės, per mokymosi ir kriminalinės teisėsaugos sistemą, iki senyvo amžiaus. Filmas sukonstruotas iš skirtingų dalių: muzikinių epizodų, kuriuose pristatomi neprofesionalūs dainininkai kartu su Karališkuoju Škotijos nacionaliniu orkestru; viešų transliacijų, kuriose pasirodo Glazgo gyventojai iš visų įmanomų gyvenimo sferų; serijos trumpų animacinių fragmentų, vaizduojančių naktinį miestą.
Philas Collinsas yra britų kino kūrėjas, menininkas, kultūros renginių organizatorius ir edukatorius, gyvenantis Berlyne ir Vupertalyje. Jo įvairialypei praktikai būdingas artimas ryšys su vieta ir bendruomenėmis, iš kurių per daug kūrybos metų buvo disko šokantys palestiniečiai, grupės „The Smiths“ gerbėjai iš trijų žemynų, Kosovo albanų pabėgėliai, Bagdado jaunimas, Malaizijos skustagalviai antifašistai, Kelno benamiai gyventojai, marksizmo-leninizmo mokytojai iš buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir kitos bendruomenės.
Filmo ištrauka čia.
Visą filmą žiūrėkite čia. (Slaptažodis: jokubas)
