Sigitas Parulskis. Totali negailestinga laisvė

Kai buvau penkerių ar šešerių metų, kažkas nutiko dešinės rankos mažyliui pirštui – ištino, paskui susiformavo milžiniškas pūlinys. Močiutė nusprendė, kad tai – rožė, ir nuvedė mane pas pažįstamą užkalbėtoją. Aiškiai neprisimenu procedūros – senė kažką bambėjo, mosavo žvake, galiausiai patepė tą pūlinį ypatinga grietine. Po poros dienų chirurgas operavo pūlinį, sakė, kad jei dar būtume delsę, būtų tekę nupjauti pirštą.

S.Parulskis.<br>D.Umbraso nuotr.
S.Parulskis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-01-07 11:25

Prieš 50 metų mano močiutė buvo „antivakserė“, kitaip tariant, tamsi kaip šikšnosparnio ola, ir iš tos tamsos iki šiol išnyra prietarai ir naivios kvailystės, baimės ir nepasitikėjimas. Galiu tik spėlioti, kad Lietuvoje ar apskritai Rytų Europos pakraščiuose viena gilesnių istorinių tamsumo priežasčių – religija; iš esmės nuo XVI a. protestantizmas, ekonomika ir techniniai laimėjimai Vakarų valstybėms atvėrė naujas galimybes, be to, dar prancūzų šviečiamojo amžiaus pasaulietinė filosofija ir 1789 metų revoliucija, nors ir lėtai, bet sklaidė prietarų prieblandą; taip pamažu turtingos imperinės Vakarų valstybės (Vokietija, Anglija, Prancūzija) sukūrė pažangią pramoninę ekonomiką, ištobulino valdymo sistemas, stiprėjo miesto kultūra, o Rytuose gyveno religingi valstiečiai (stačiatikiai, katalikai), valstybių neturinčios tautos, klestėjo autokratiniai režimai.

Bet tai teoriniai svarstymai, realiai Lietuvoje jau sunkiai surasi tikrą kataliką, ir dvasingumas ne religinis, o kažkoks rusiškas, ekstrasensų, neturinčių ką veikti namų šeimininkų samprotavimų apie jogą, meditacijas, horoskopus, energijas, čakras, auras mišinys. Nes mokslas nevisagalis, neromantiškas, nuobodus, todėl atsiranda labai palanki terpė šarlatanams veistis, pavyzdžiui, žmogus, kuris reklamuoja ir net parduotuvėms parduoda šventą arba ypač didelių jėgų paveiktą vandenį.

Tamsa visuomet yra gera medžiaga valdyti žmones – iš pradžių gąsdinant ir pateikiant iškreiptus faktus sugriauti pasitikėjimą, o paskui pasiūlyti tau palankų modelį.

Kita vertus, vadinamoji Vakarų civilizacija taip pat pilna arogancijos ir kvailumo. Ne tik pas mus, visame pasaulyje autoritetų ir profesionalumo krizė. Kuo pasitikėti? Mokslu? Ką jau ten, dabar visi, sugebantys naudotis internetine paieška, gali vadintis mokslininkais. Politikais, žvaigždėmis, silpnapročiais nuomonės formuotojais, kuriuos aplipę tokie pat silpnapročiai? Išpardavimais ir nuolaidų kuponais?

Populiariausia šių laikų būsena ir savijauta – abejoti viskuo ir visais, bet koks atspirties taškas yra suvaržymas, o suvaržymas yra blogis, gėris tik laisvė, totali, negailestinga, bet kokius tabu ir barjerus griaunanti laisvė. Pasipriešinimas vakcinai, valdžiai ir sveikam protui kyla iš tokios naivios laisvės sampratos.

Nežinau, kaip jis atrodo, tačiau, tarkime, egzistuoja kažkoks šiuolaikinis žmogus, kuris mano, kad laisvė yra jo noras, – jei galiu daryti viską, ką noriu, vadinasi, esu laisvas. Kodėl negaliu keliauti, kodėl negaliu eiti į naktinį barą, kodėl negaliu pramogauti visur, visada, kiekvieną akimirką? Jei tam žmogui pasakytume, kad laisvė pirmiausia yra savo ribų suvokimas, gal jam būtų kiek lengviau pakelti šias siaubingas suvaržymų kančias. Ir kad tas ribas nustato ne žmonės, ne vyriausybės, kitaip tariant, svarstydami apie laisvę mes pasirenkame neteisingą atskaitos tašką.

Kalbame apie suvaržymus turėdami galvoje tik begalinį savo egoizmą ir jausdami viešpaties kompleksą šioje planetoje. Užmirštame, kad egzistuoja kliūčių, kurios tų norų nepaiso. Kliūtys, kurios nubrėžia ribas. Ir šios kliūtys buvo visada, jos sukurtos ne žmogaus, tai natūralios, kur kas ilgiau nei civilizacija egzistuojančios kliūtys, kylančios iš pačios motinos gamtos: žemės drebėjimai, uraganai, potvyniai, gaisrai – stichijos, su kuriomis žmogus negali matuotis savo galiomis. Žmogus naivus, todėl pyktį dėl neišsipildančių troškimų nukreipia į kitus: į kaimyną, paslaugų teikėją, valdžią.

Virusai, beje, irgi tokia pat stichija, gyvybės forma egzistuojanti ne mūsų galios lauke ir kovojanti už išlikimą. Pasaulio sveikatos organizacija perspėja: ši pandemija – dar tiktai pradžia, todėl norėdami palengvinti mūsų laukiančius nepatogumus, turėtume... (čia galima įrašyti savo pageidavimus).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.