Ar bus apgintos unikalaus A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus kūrėjų teisės jame gyventi?

Etninės kultūros globos taryba sunerimusi – unikalaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrėjai Arūnas ir Vida Sniečkai pateko į keblią padėtį. Nors kadaise jie buvo pakviesti muziejaus sodyboje gyventi ir muziejaus kūrimui paskyrė visą savo gyvenimą, šiandien iš jų reikalaujama išsikraustyti.

A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejaus fragmentas. <br>Nuotr. iš muziejaus paskyros veidaknygėje
A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejaus fragmentas. <br>Nuotr. iš muziejaus paskyros veidaknygėje
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 2, 2021, 4:17 PM

Siekiant išsaugoti Vilkijoje beveik 300 metų senumo pastatą, kuriame ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas kunigas A.Juška, visuomenės iniciatyva Kauno rajono vadovybė 1990 m. nutarė šiame name įkurti A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejų.

Tuomet imta ieškoti žmogaus, kuris galėtų gyventi atkuriamoje muziejaus sodyboje ir taip padaryti ją gyvą. Tuo žmogumi tapo A.Sniečkus, kuris buvo priimtas į muziejaus direktoriaus pareigas, sudarant jam sąlygas apsigyventi muziejui priklausančiose patalpose. 

Nuo to laiko A.Sniečkus kartu su savo žmona V.Sniečkuviene, gyvendami muziejaus sodyboje, kūrė muziejų su didžiuliu atsidavimu: išpuošė jį savo rankomis padarytais drožiniais ir šiaudiniais sodais, ieškojo muziejinių eksponatų, iš savo lėšų juos pirko ir suvežė (savivaldybės lėšomis iki šiol įsigyta tik 16 eksponatų).

Daugelis apsilankiusiųjų A. ir J.Juškų muziejuje būna sužavėti jo itin jaukios tarsi namų aplinkos, čia ypač subtiliai kuriamos etninės kultūros dvasios, patraukliai perteikiamos etnokultūrinės žinijos.

Šis muziejus yra išskirtinė vieta Lietuvos etnokultūrininkų bendruomenei. Jame nuolat vyksta A. ir J.Juškų surinktų dainų šventiniai koncertai, rengiami sutartinių vakarai, dūdmaišininkų festivaliai ir t.t.

Etnomuzikologus ir folkloristus traukia ne tik muziejaus aplinka, bet ir šio muziejaus šeimininkų A. ir V.Sniečkų nuoširdumas, atvirumas – lankytojai čia pasitinkami neskaičiuojant darbo valandų. 

2014 metais muziejus tapo Kauno rajono muziejaus filialu, o 2019 metų pradžioje imta raginti A. ir J.Sniečkus išsikelti iš muziejaus sodybos.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui ir įsitraukus į šio klausimo svarstymą Seimo nariams, Kultūros ministerijai ir Etninės kultūros globos tarybai (toliau – EKGT), su Kauno rajono savivaldybe susitarta leisti muziejaus kūrėjams jame gyventi dar bent dvejus metus, tačiau šiuo metu raginimai išsikelti vėl kartojasi.

Reaguodama į tokią padėtį, EKGT 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, pakartotinai išreikšdama nepritarimą siekiui iškeldinti iš A. ir J.Juškų muziejaus jo kūrėjus. EKGT pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Sniečkų šeima visą gyvenimą paskyrė muziejaus sodybos, kurią laikė ir savo namais, kūrimui.

Nors dokumentuose liko neužfiksuota, bet nėra pagrindo abejoti tuo, kad A.Sniečkus 1990 m. buvo pakviestas dirbti A. ir J.Juškų muziejaus direktoriumi pateikiant sąlygą, kad apsigyventų muziejaus patalpose.

Tai patvirtina faktai: įsidarbinęs A.Sniečkus iš karto apsigyveno muziejuje, jam buvo leista muziejuje deklaruoti savo gyvenamąją vietą, dalis muziejaus patalpų (kuriose iki šiol gyvena Sniečkų šeima) Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu 1996 m. buvo priskirtos tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijai.

EKGT įsitikinimu, siekis iškeldinti A. ir V.Sniečkus iš A. ir J.Juškų muziejuje esančių gyvenamųjų patalpų prasilenkia tiek su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtomis tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo nuostatomis, tiek su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri gina asmens teisę gyventi teisėtai užimtame būste, su kuriuo tą asmenį sieja tęstiniai ir glaudūs ryšiai (Sniečkų šeima muziejuje gyvena jau daugiau kaip 30 metų). 

Antra, Sniečkų iškeldinimas iš muziejaus padarytų didžiulę žalą šiai unikaliai kultūrinei erdvei, kurios neatsiejama dalimi tapo ją sukūrę savo nuolatiniu buvimu ir dalyvavimu žmonės – būtent jų gyvenimas muziejaus sodyboje užtikrina muziejaus jaukumą, neformalumą ir unikalumą. 

EKGT nuomone, A. ir J.Juškų muziejus yra vienas ryškiausių gyvojo muziejaus pavyzdžių Lietuvoje.

Remiantis tuo, kad Lietuvoje yra nemažai ir kitų gyvųjų muziejų, kuriuose gyvena jų kūrėjai ir prižiūrėtojai, taip pat užsienio šalių pavyzdžiais (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje muziejuose gyvena apie 350 „National Trust“ darbuotojų), EKGT siūlymu Seime 2020 m. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo pakeitimo projektas, kurio priėmimas leistų ne tik įteisinti gyvųjų muziejų statusą, bet ir įtvirtintų muziejininkų teisę gyventi jų patalpose.

Bandymai iškeldinti Sniečkų šeimą iš A. ir J.Juškų muziejaus prasilenkia su siekiais užtikrinti gyvųjų muziejų plėtrą Lietuvoje.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.