Mokytojai kyla į kovą: nepriklausomybės iškovojimui kilo grėsmė Rezoliucijoje paragino atšaukti ministrės patvirtintą ugdymo planą

Šalies mokyklų muzikos pedagogai vienijasi – mat jų nenaudai valdininkai tyliai pakeitė net tris dešimtmečius galiojusias muzikinio ugdymo nuostatas.

Muzikinio ugdymo praradimas pradinėse klasėse gresia liūdnomis pasekmėmis.<br>G.Šiupario nuotr.
Muzikinio ugdymo praradimas pradinėse klasėse gresia liūdnomis pasekmėmis.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 22, 2021, 10:18 AM, atnaujinta May 23, 2021, 10:52 AM

„Tai lyg griaustinis iš giedro dangaus. Ir dar šitaip sumaniai pridengtas, kad galėjome jo neišgirsti“, – kalbėjo muzikologijos daktaras, originalių muzikos vadovėlių autorius Eirimas Velička.

Taip jis įvertino neseniai švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patvirtintus dvejų ateinančių mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų planus.

Vienas ryškiausių pokyčių susijęs su pradinukų meniniu ugdymu.

Iš pirmo žvilgsnio čia lyg ir viskas po senovei: menams skirtos keturios savaitinės pamokos, bet pedagogams pro akis neprasprūdo, kad nuo šiol jas dalysis jau ne dvi, kaip anksčiau, o net keturios disciplinos – muzika, dailė, teatras ir šokis.

Anksčiau dailei ir muzikai teko po dvi privalomas pamokas. Dabar nė viena minėtų disciplinų nebus privaloma. Mokykloms palikta laisvė išdalyti valandas arba po lygiai visiems meninio ugdymo dalykams, arba pasirinktinai, kitiems paliekant neformalaus ugdymo galimybę.

„Visi meninio ugdymo dalykai yra vienodai svarbūs auginant žmogų“; „naujoji tvarka leis mokiniams gauti įvairesnį meninį ugdymą“; „pasirinkimai priklausys nuo mokyklose puoselėjamų tradicijų ir kitų galimybių“, – dėstoma viceministro Ramūno Skaudžiaus rašte mokyklų vadovams.

Tad kuo nepatenkinti muzikos mokytojai, jau parengę rezoliuciją aukščiausiai šalies valdžiai?

Tikėjosi prastumti tyliai

Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos tarybos nario E.Veličkos teigimu, pagal naująjį planą pradinukai gali visus ketverius metus likti be muzikos, jei mokykla jos nepasirinks.

O tada ir vėlesnis muzikinis ugdymas neteks prasmės, nes pradinėse klasėse formuojasi vaiko muzikinis intelektas, klausa, muzikiniai gabumai ir esminiai įgūdžiai.

„Išoriškai atrodo, kad meninis ugdymas liberalizuojamas, bet iš tikrųjų muzikiniam ugdymui kyla didelė grėsmė.

Muzika pradinėje mokykloje turi būti privaloma. Nesu girdėjęs, kad kur nors tai būtų pasirenkama disciplina.

Kai prieš kelerius metus Ispanijoje muzika buvo išbraukta iš bendrojo lavinimo planų, kilo didelis skandalas, kreiptasi net į tarptautines organizacijas.

Dvi privalomos muzikos pamokos – mūsų nepriklausomybės iškovojimas. Išsaugojome jį 30 metų. Ir staiga – vienašališkas, moksliškai nepagrįstas sprendimas, nepasitarus nei su ekspertais, nei su muzikos mokytojų bendruomene“, – stebėjosi E.Velička.

Pasak jo, mokyklos jau atleidinėja muzikos mokytojus – vaikai netenka kvalifikuotų specialistų.

Pasigenda nuoseklumo

Užtat meno dalykų sąskaita padaugėjo fizinio lavinimo pamokų. Anksčiau vieną iš trijų galėdavo užimti šokis, o naujoji tvarka įtvirtino tris privalomas fizinio ugdymo valandas.

„Kad šokis nedingtų, jį pasodino prie vieno dubens su trimis menais. Apgailėtina“, – komentavo E.Velička.

Teatras į konkurentų klubą persikėlė iš neformaliojo ugdymo. O dabar jo vietą ten gali užimti muzika. Tačiau būreliai, anot E.Veličkos, niekaip neatstos sistemingo ugdymo.

Be to, vidurinėje grandyje norima išbraukti papildomo ugdymo valandas. Pasikeitus valdžiai siekta padaryti neprivalomą ir meninį ugdymą baigiamosiose klasėse.

Ideologija – pasenusi

„Pas mus vis dar gaji tendencija dehumanizuoti ugdymo turinį, susitelkti į vaikų rengimą stojamiesiems egzaminams. Bet tai labai pasenusi ideologija“, – aiškino E.Velička.

Jis yra mokyklų bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo komandos narys ir patvirtintus muzikinio ugdymo pokyčius laiko prasilenkiančiais su naujų programų intencijomis. Anot E.Veličkos, jie prieštarauja ir Švietimo įstatymui, valstybinei švietimo strategijai, geros mokyklos koncepcijai.

„Jei naujos nuostatos įsigalios, pasekmės bus liūdnos. Būtina jas atšaukti.

Šeštadienį surengėme skubią neeilinę šalies muzikos mokytojų konferenciją per „Zoom“. Priėmėme rezoliuciją, kreipėmės į valdžios atstovus. Dalyvavo penki šimtai mokytojų“, – dėstė muzikologas.

***

Skubios neeilinės Lietuvos muzikos mokytojų konferencijos, vykusios 2021 m. gegužės 22 d.

REZOLIUCIJA

Lietuvos Respublikos Prezidentui,

LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui,

LR Seimo Kultūros komitetui,

LR Seimo Ateities komitetui,

LR Švietimo, mokslo ir sporto minsterijai,

Nacionalinei švietimo agentūrai,

Visoms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms

Mes, žemiau pasirašę muzikos mokytojai ir juos palaikantieji, išreiškiame susirūpinimą dėl meninio ugdymo situacijos pradiniame ir viduriniame ugdyme, kuri susiklostė pristačius naują vidurinio ugdymo sąrangą ir patvirtinus naujuosius pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus (LR ŠMS ministro įsakymas 2021 gegužės 3 d. įsakymas nr. V-688). Muzikos pedagogų bendruomenė jau išsakė nuomonę dėl meninio ugdymo vietos vidurinio ugdymo pertvarkos projekte, pagal kurį didelė dalis mokinių nesimokytų meno dalykų. Toks kultūriškai nuskurdintas ugdymas neatitinka bendrojo ugdymo sampratos, nėra visapusiškas ir prieštarauja esminėms Švietimo įstatymo nuostatoms.

Pagal naujus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus meninio ugdymo blokas pradinio ugdymo pakopoje pasipildo naujais meno dalykais (greta muzikos, dailės ir technologijų atsirado šokis, teatras), tam neskiriant papildomai valandų, bet jas de facto sumažinant. Iškyla reali grėsmė meninio ugdymo kokybei, sistemingumui ir nuoseklumui. Griežtai nepritariame tokiai švietimo politikai, kurioje atskiros ugdymo sritys yra stiprinamos kitų sričių (meninio ugdymo) sąskaita. Tokia politika kelia grėsmę bendrojo ugdymo kokybei ir įvairovei, mokyklos patrauklumui ir kultūrai, veda prie švietimo sistemos dehumanizavimo. Teigiame, kad:

Naujas ugdymo planas prieštarauja Lietuvos švietimo dokumentų (Lietuvos respublikos švietimo įstatymas, Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, Geros mokyklos koncepcija, Bendrųjų programų atnaujinimo gairės) nuostatoms ir kompetencijomis grįsto ugdymo sampratai. Pagal šį planą neįmanoma visavertiškai ugdyti pažintinės, kūrybinės, kultūrinės, komunikavimo, socialinės emocinės ir sveikos gyvensenos, pilietinės kompetencijų. Muzikinis ugdymas mokykloje yra sisteminio pobūdžio ir turi prasmę tik tada, kai yra tęstinis. Dvi savaitinės muzikos pamokos pradinėje mokykloje – tai Lietuvos Nepriklausomybės laikų švietimo pasiekimas ir tradicija, gyvuojanti jau 30 metų. Naujai patvirtintas ugdymo planas kelia grėsmę muzikinio ugdymo nuoseklumui ir tęstinumui, Lietuvos muzikinio ugdymo tradicijoms.

Naujasis ugdymo planas nėra suderintas su galiojančomis ir atnaujinamomis muzikos programomis, kuriose muzikos užsiėmimams pradinio ugdymo pakopoje numatyta 280 val. (dvi pamokos per savaitę). Sumažinus muzikai skiriamų valandų ar šio dalyko nepasirinkus tampa neįmanoma įgyvendinti muzikos dalyko programos tikslų. Pasisakome už meninės ugdomosios veiklos įvairovę pradinėje ugdymo pakopoje ir sveikiname naujų meninio ugdymo dalykų (šokio, teatro) atsiradimą ugdymo plane, tačiau raginame skirti po dvi valandas kiekvienam iš keturių meninio ugdymo dalykų (8 valandos visam menų blokui). Dėl situacijos, kuri susidarė ministrės įsakymu patvirtinus naujuosius ugdymo planus, meninio ugdymo dalykai yra statomi į tarpusavio konkurencinę padėtį.

Esame susirūpinę dėl muzikos, dailės, šokio, teatro ugdymo kokybės, kuomet jų moko tam nepasirengę pradinių klasių mokytojai. Meno dalykų turėtų mokyti atitinkamų menų specialistai.

Naujasis ugdymo planas buvo patvirtintas be diskusijų su suinteresuotomis šalimis. Jis nebuvo derintas ir su naujųjų programų bei kompetencijų rengėjais. Apie numatomus ugdymo plano pokyčius ir muzikos dalyko statuso pasikeitimą muzikos mokytojų bendruomenė iš anksto nebuvo tinkamai informuota. Taip pat nebuvo derinamas su Lietuvos muzikos mokytojų ir kitų menų mokytojų asociacijomis.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, raginame atšaukti 2021 m. gegužės 3 d. ministrės įsakymu (V-688) patvirtintą ugdymo planą. Raginame užtikrinti dvi savaitines muzikos pamokas pradinio ugdymo pakopoje, reiškiame solidarumą su kitų meninio ugdymo dalykų kolegoms. Dar kartą raginame naujajame Vidurinio ugdymo sąrangos modelyje meniniam ugdymui suteikti privalomo arba privalomai pasirenkamo dalyko statusą ir užtikrinti neformalaus ugdymo tęstinumą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.