Šia iniciatyva siekiama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Jai pritariantys kviečiami skirti paramą tarptautinei organizacijai „The Orangutan Project“, kuri rūpinasi nykstančių orangutangų išsaugojimu.
„Visuomenėje dažnai įsivaizduoja, kad neigiami klimato kaitos reiškiniai vyksta t oli nuo mūsų, tad nesame už juos atsakingi.Miškų naikinimo tematika aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į pasaulio plaučius – atogrąžų miškus, kurie atsakingi už švarų ir gryną orą“, – apie instaliacijos idėją pasakojo aplinkosaugos organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Sostinės tiltą atogrąžų mišku pavertė menininkas Saulius Gudelevičius. Trimačius piešinius jis kuria jau beveik 10 metų – hobį pavertė darbu. Pasak menininko, viskas prasidėjo nuo portretų kūrimo, vėliau buvo gamtos vaizdiniai, gyvūnai, automobiliai.
Galiausiai menininkas nutarė piešinius perkelti į erdvinį formatą ir jais papuošti atviras erdves.
Kūrėjas džiaugėsi, kad prisidėjo prie Baltojo tilto iniciatyvos, nes jaučia pareigą garsiai kalbėti apie klimato kaitą savo darbais.
„Klimato kaita yra ne tik viso pasaulio, bet ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Kiekvienas mūsų turi imtis veiksmų, kad pasaulyje pamatytume pokytį“, – sakė menininkas.
Sauliui išgarsėti padėjo skandalingas monstro piešinys jo gimtojoje Šilutėje. Juodkrantėje dailininko trimačiu formatu nutapytas gintaro lobis 2014 metais virto turistų traukos centru. Lietuvoje įvedus eurą, menininkas sukūrė piešinį su dviejų litų moneta.
„Kūrybinės idėjos ateina savaime. Kartais jas lemia aplinka, pasaulio kaita ir karšti įvykiai“, – apie įkvėpimą pasakojo S.Gudelevičius.
Jo piešiniai sulaukė dėmesio ir už Lietuvos ribų – jie puošia kaimynines Latviją ir Estiją. Rusijoje menininkas nupiešė ir skirtingiems miestams padovanojo net keliolika trimačių piešinių.
