Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai.

 Žolinė Trakų bažnyčioje.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Žolinė Trakų bažnyčioje.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 15, 2021, 12:51 PM

Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių.

Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulą. Tūkstančiai maldininkų per didžiuosius Švč. Mergelės Marijos atlaidus suvažiuoja į Pivašiūnų miestelį Alytaus rajone pasimelsti prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų paguodos paveikslo. Garsėja ir Žolinės atlaidai Krekenavoje, Sintautuose, kitose Lietuvos vietovėse.

Žolinė – tai jau vasaros ir rudens sandūra, svarbiausių lauko darbų, rugiapjūtės pabaiga. Pasak etnologų, lietuviams nuo seno ši šventė buvusi atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena, derliaus paaukojimo ir pašventinimo šventė. Jau nupjauti ir suvežti į kluonus javai, nunoko vasarinis sodų derlius, jau paragauta ankstyvųjų bulvių ir grybų.

Ūkininkai Žolinei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus arba giros. Po pamaldų visi svečiuodavosi, susitikdavo net tolimiausi giminaičiai.

Šiandien daugelis senųjų tradicijų jau pamiršta, todėl Žolinę dažnas laiko vien bažnytine švente. Būdingiausias tos dienos paprotys yra neštis į bažnyčią pašventinti įvairių vaistingųjų žolynų, darželio gėlių, rugių vainikų, tų metų vaisių ir daržovių. Pašventintų daržovių valgydavo visi šeimos nariai, padalydavo su pašaru gyvuliams apsaugai nuo ligų.

Sudžiovintus žolynus laikydavo pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo jų arbatėlę.

Iš gilios senovės ėjo ir paprotys per Žolinę giminėms susitikti, paviešėti. Tikėta, kad Dievo palaima lydi tik tą, kas santarvėje gyvena su gentainiais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.