– Jau penktus metus dirbate su Kultūros nakties festivaliu – ar, jūsų supratimu, per juos jis smarkiai pasikeitė?
– Na, savaime suprantama, kad jis kiekvienais metais kitoks – keičiasi programa, keičiasi mūsų menas, keičiasi kuriantys žmonės. Bet pati koncepcija, mano supratimu, buvo įdomi ir prasminga jau nuo pirmųjų metų, ją beliko tobulinti ir vis aiškiau įgyvendinti.
Aišku, pasikeitė festivalio dydis – pirmaisiais metais, kai dar su juo nedirbau, jis apėmė gal trisdešimt-keturiasdešimt renginių.
Tą pradžią labai gerai atsimenu, tada festivalyje pirmiausia teko dalyvauti kaip žiūrovei, vėliau – dalyvei, o dabar – organizatorei.
– Anksčiau festivalis vadinosi „Tebūnie naktis!“ – kaip festivalis atsirado, kokia buvo jo idėja ar net tikslas?
– Festivalį „Tebūnie naktis!“ 2007 m. inicijavo Daina Urbanavičienė, vėliau jis buvo įtrauktas į Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės programą.
Nors naujas Lietuvoje, festivalis nebuvo naujas reiškinys pasaulyje ar fundamentaliai nauja idėja. 2013 m. renginys priimtas į „Nuit Blanche“ tinklą, kuriam priklauso visame pasaulyje rengiami kultūros nakties festivaliai, tada ir pavadinimas pakeistas į Kultūros naktį.
Yra ir kitų nakties festivalių. Vadinasi, visuomenės jaučia tokio renginio poreikį.
Idėja ar tikslas? Na, tikslas, matyt, paprastas – kad ir kaip banaliai ar biurokratiškai tai skambėtų, yra kultūros sklaida.
Bet mažiau biurokratiškai – festivalio variklis yra žmonių smalsumas, noras atrasti ir noras parodyti kitam tai, kas pačiam įdomu.
O naktis čia labai pasitarnauja – tai ir proga pamatyti didžiulį panoraminį mūsų kultūros vaizdą per vieną nakti, ir proga smalsauti tiems, kurių darbo ar gyvenimo ritmas neleidžia ištrūkti iš rutinos, surasti jėgų pažinti gerokai įvairesnę, nei kartais atrodo, mūsų miesto kultūrą.
– Sakote, kad koncepcija nesikeitė, bet juk turėjo keistis – pernai ir šiemet visi renginiai vyksta pandemijos metu. Ar festivalis tikrai vis dar toks pats?
– Pastarieji dveji metai buvo paprasčiausiai žmogiškai sunkūs ir organizaciškai komplikuoti dėl pandemijos. Be jokios abejonės, tai – gausybė perplanavimų, persitarimų, nukėlimų. Festivalis vyks šį penktadienį – tad rudenį, kaip ir pernai, o ne vasaros pradžioje, kaip norėtųsi. Ypač didelis krūvis užgriūva techninę festivalio pusę – reikia perplanuoti kiekvieną smulkmeną.
Bet kad ir kaip būtų, yra ir šviesioji reikalo pusė. Teko nemažai atrasti tiek vietų, tiek atlikėjų ir, mano supratimu, pernai vykusios nakties programa buvo tikrai ne mažiau įdomi nei tada, kai užsienio svečiai galėdavo atvykti nevaržomai.
Sakyčiau, bendras festivalio vaizdas parodė, kad mūsų pačių kultūros potencialas tikrai ne toks ribotas, kaip kartais manome. Tie atsivėrę akiračiai, manau, papildė ir šių metų programą.
Tačiau be galo džiaugiamės, kad šiemet jau turėsime ir daugiau nei vieną svečią iš užsienio. Specialiai į Kultūros naktį atvyksta žaismingas, Guinnesso rekordais apdovanotas Italijos gatvės teatras-cirkas „Bubble on Circus“, kurie visą savaitgalį rodys triukus (vaikams ir ne tik) Bernardinų sodo Šeimų erdvėje. Kviečiu nepraleisti.
– Kas jums pačiai įdomiausia kaip organizatorei?
– Turbūt joks organizatorius negalėtų atsakyti į tokį klausimą. Kiekvienas renginys yra įdomus ir individualus.
Aš labai dėkinga kiekvienam organizatoriui, kuris prisidėjo prie Kultūros nakties. Be jų indėlio nebūtų tokio festivalio, koks jis yra šiandien.
– Šiemet festivalis išskiria muziką – muzikos itin daug ir labai įvairios. Ir klasikinė akademinė muzika, ir eksperimentinė akademinė muzika, ir populiarioji, ir jauni, smarkūs, bet dar mažai žinomi atlikėjai… Kodėl toks dėmesys?
– Festivalio programa tam tikra prasme pati taip susiformavo. Taip, pastebėjome, kad šįkart muzikos dėliojasi itin daug.
Bet jei yra įdomių atlikėjų, kurie nori ir turi ką parodyti, – kodėl ne? O pati įvairovė nuolatos buvo ir, tikiuosi, bus festivalio siekis.
Kad ir kaip žiūrėtum, Kultūros naktis yra miesto renginys miestui, tad stengiamės atliepti įvairiausius skonius ir labiausiai džiaugiamės, kai skirtingi žmonės festivalyje atranda kažką sau – ar tai būtų muzika, ar dailė, ar teatras, ar toks meno projektas, kokio niekada negalėjome net įsivaizduoti išvystant kurioje nors miesto erdvėje.
– Praėjusiais metais atsirado festivalio muzikos renginys „Perimetras“. Jis vyko Rūdininkų skvere, o šiemet keliasi į Kūdrų parką. Kokia jo idėja?
– „Perimetras | Powered by Caffeine“ yra eksperimentinis projektas. Negaliu pasakyti, kad jis tikrai pasiekė savo galutinę formą. Po pernykščių renginių irgi padarėme tam tikras išvadas.
Pirminė mintis buvo į vieną iš didžiųjų festivalio scenų sukelti menininkus, kuriančius tam tikra prasme periferijoje.
Dabar matome, kad prasmingiausia, ką gali padaryti festivalis, tai duoti šansą: ne tik žiūrovui šansą atrasti tai, ko niekada nenutuokė trokšantis, bet ir įdomiems atlikėjams atsidurti gerai žinomų gretose ir įrodyti savo vertę. Ne tik konkurencine prasme, bet ir kuriant kartu.
Turbūt reiktų sakyti, kad ieškome formato, kuris didžiajai auditorijai būtų ne tik atpažįstamas ir priimtinas, bet ir naujas, įdomus, ne iki galo pažintas.
Festivalis juk iš tiesų pirmiausia yra jungtis tarp auditorijos ir jai dar nebūtinai pažįstamo menininko. Ir jo paskirtis ne tik atliepti labai aiškų ir apibrėžtą lūkestį, bet ir ugdyti auditoriją. Tikiu, kad žmonės iš prigimties smalsūs ir jiems smagios naujos patirtys.
O naujų patirčių, neištrūkstant iš rutinos, atrasti be galo sunku. Bet Kultūros naktis yra viena tokių progų.
– Ar nebuvo minčių plėsti festivalį po Lietuvą?
– Ne, niekada nepajutome nei tokio poreikio, nei galimybių. Man atrodo, prasminga, kad festivalis nebėra griežtai apribotas miesto centro ir lėtais žingsneliais žengia į kitus rajonus.
Čia norėčiau atkreipti į „Kultūros balaganą dūmų gatvėje“, pilną renginių ir vykstantį Naujojoje Vilnioje, Dūmų fabrike. Tad – lėtai, po truputį. Bet tikrai dar tik sostinėje.
Ko reikia, kad festivalis įvyktų ir ko labiausiai trūksta? Galiu atsakyti trimis žodžiais: menininkų, žiūrovų ir finansavimo. Galite atspėti, kurių iš šių trijų visada užtenka, o kurių vienoks ar kitoks stygius šiek tiek apriboja.
Ir, žinoma, be prisidedančių rėmėjų bei partnerių, kuriems esu dėkinga ir norėčiau paminėti geru žodžiu. Tai – Vilniaus miesto savivaldybė, informacinis partneris LRT, taip pat komunikacijos agentūra „Fabula“, „Caffeine“ ir kiti.
– Jau šį penktadienį žiūrovai leisis tyrinėti festivalio. Su kokia žinia jie turėtų leistis į Kultūros naktį?
– Kadangi kiekvienas renginys, manau, sugebės įtikinamai kalbėti už save, žinios žiūrovams neprireiks.
Tačiau pasinaudosiu proga ir paprašysiu: tam, kad festivalis ir toliau gyvuotų šiuo nelengvu laiku, labai svarbus žiūrovų atsakingumas tiek miesto, tiek sveikatos atžvilgiu. Tad prašau paprasto dalyko – laikykitės saugumo reikalavimų, apribojimų ir atkreipkite dėmesį į renginių registracijas, kur jų reikia. Dar pasisaugokime, gal kitais metais bus ramiau.
Visą festivalio PROGRAMĄ rasite: www.kulturosnaktis.lt
Visi festivalio „Kultūros naktis“ renginiai yra nemokami – tai menininkų, kultūros organizacijų, Vilniaus miesto savivaldybės ir festivalio partnerių dovana Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams.
