Sūduva tapo pirmuoju Lietuvos etnografiniu regionu, įteisinusiu savo heraldinius ženklus

Zapyškyje suplevėsavo pašventinta zanavykus ir kapsus jungiančios Sūduvos vėliava, kurią, kaip ir šio etnografinio regiono herbą, savaitgalį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Zapyškyje suplevėsavo pašventinta zanavykus ir kapsus jungiančios Sūduvos vėliava.<br>Organizatorių nuotr.
Zapyškyje suplevėsavo pašventinta zanavykus ir kapsus jungiančios Sūduvos vėliava.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Birutė Mačienė, ELTA

Oct 17, 2021, 12:45 PM, atnaujinta Oct 17, 2021, 12:45 PM

Renginį vedęs Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas pasakojo, kad visus simbolius: taurą, kuris gausiai gyveno Sūduvos giriose, ąžuolo vainiką, simbolizuojantį Jono Basanavičiaus ąžuolyną ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžius „Vienybė težydi“ pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas primena, jog šių metų birželio 21 dieną prezidentas Gitanas Nausėda dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius. Pašventinti krašto heraldinius ženklus nuspręsta vienoje seniausių Lietuvos mūrinių šventovių – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Šakių rajono merui Edgarui Pilypaičiui, Vilkaviškio rajono merui Algirdui Neiberkai, kitiems Sūduvos krašto savivaldybių atstovams pašventintas vėliavas įteikė Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Šventėje dalyvavusi Seimo pirmininkės pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad Sūduva atliko labai svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo, lietuvybės ir bendrinės kalbos formavimosi istorijoje.

„Per Žemaitiją ir Sūduvą į Lietuvą taip pat ateidavo techninė pažanga“- pastebėjo politikė.

Zapyškis, kurio istorija, pasak archeologų, siekia maždaug 3 tūkstantmečius, irgi visada buvo Lietuvai svarbių įvykių sūkuryje. Tautinio atgimimo laikais čia ypač aktyviai veikė Motiejus Eimaitis, Jurgis Žitinevičius, kiti knygnešiai. Zapyškyje gimė ir vienas aktyviausių aušrininkų, poetas Andrius Vištelis-Višteliauskas. Pas kleboną Jurgį Kolytą dažnai lankydavosi Vincas Kudirka. Esama žinių, kad Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje jis ne tik grodavo vargonais, bet ir nuo žandarų slėpė savo rankraščius.

Sūduva garsėja derlingomis žemėmis, kuriose ūkininkai ne tik sėjo javus, bet ir pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti bulves bei virti cepelinus, ilgainiui tapusius tautiniu patiekalu.

„Svarbiausia, kad ši žemė padėjo ūkininkams išleisti į mokslus savo vaikus, o šie vėliau sudarė lietuvių tautos šviesuomenės branduolį, be kurio pastangų atkurti valstybę būtų neįmanoma. Sūduvos kraštas ir dabar labai svarbus, nes čia kaip niekur kitur puoselėjamos tautinės tradicijos ir saugoma istorinė atmintis“, – pabrėžė V. Makūnas.

Šventėje koncertavo Garliavos meno mokyklos moksleiviai ir etnografinis ansamblis „Altonė“.

Siekdamas pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės susidarymui XIII-XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės susidarymui ir stiprėjimui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui, Seimas 2022 m. paskelbė Sūduvos metais, – pabrėžiama Kauno rajono savivaldybės pranešime.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.