Įvertintos kūrėjos pastangos
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje susirinkusi publika šiltai pasveikino šiųmetę „Prūsos“ premijos laureatę J.Saulėnienę, nudžiuginusia skaitytojus dar viena savo knyga „Karališkoji Klaipėda“, kurioje primenami ryškūs miesto praeities ženklai, jį garsinusios istorinės asmenybės.
„Beveik keturis amžius Klaipėda buvo istorijos audrų nuneštos nebūtin, išnykusios Prūsijos valstybės miestas. Čia gyveno darbštūs ir kūrybingi žmonės, rezidavo nuo Napoleono kariaunos bėgusi karališkoji šeima. Apie tai šiandien mums primena miesto praeitį gaivinantys J.Saulėnienės darbai“, – laureatę pasveikino iš Šilutės kilusi „Prūsos“ premijos steigėja, Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo fondo vadovė Lilijana Petraitienė.
Knygos „Karališkoji Klaipėda“ autorė J.Saulėnienė padėkojo visiems talkininkams, draugams, Klaipėdos vokiečių draugijos Simono Dacho namų darbuotojams, po visą pasaulį išsibarsčiusiems išeiviams iš buvusiųjų Rytprūsių, „Drukos“ leidyklai už pagalbą renkant medžiagą istoriniams veikalams, patarimus ir skatinimą, pasitinkant miesto 770-ųjų metinių sukaktį, išleisti dar vieną istorinę knygą.
Laureatę pasveikino Klaipėdos moterų rotariečių klubo "Karalienė Luizė", kuriam priklauso ir J.Saulėnienė, atstovės.
Ragino atsigręžti į praeitį
„Manau, kad pažinti savojo krašto kultūrą, mylėti ir gerbti ją kūrusius žmones, jausti istorines sąsajas su tais, kurių jau nėra, yra labai svarbu, jeigu norime tęsti pirmtakų tradicijas ir darbus, būti tikraisiais savo žemės, miesto, kuriame gyvename, šeimininkais“, – kalbėjo jau ketvirtąją knygą apie senąją Klaipėdą pristačiusi J.Saulėnienė.
Kultūros premijos laureatė ir jos steigėjai vylėsi, jog knyga „Karališkoji Klaipėda“ ne tik klaipėdiečius paaikins giliau domėtis prūsiškąja kultūra, kurios apraiškų Mažojoje Lietuvoje dar nemažai išliko, kad šio savito regiono savivaldybėms, paminklosaugininkams atsiras dar viena dingstis atsigręžti į nykstančius praeities paminklus.
„Prūsos“ premija įsteigta 2015 metais. Pernai ji buvo įteikta klaipėdietei bibliotekininkei Jurgai Bardauskienei už knygą „Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais”. Tai autorės pastangų ieškant senosios miesto bibliotekos (Stadtbücherei Memel) pėdsakų, po Antrojo pasaulinio karo pradingusių jos rinkinių rezultatas.
Šviesuolių gretos gausėja
Premijos nominantais yra tapę leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas Kęstutis Demereckas, parengęs kapitalinę knygą „Klaipėdos vaizdų albumas“, žurnalistas, leidėjas ir fotografas Antanas Stanevičius – vienas aktyviausių pilietinės iniciatyvos Klaipėdos Teatro aikštėje atstatyti miesto simbolį Toravos Anikės skulptūrą (1988) pradininkų, Prūsų Lietuvos paveldą propaguojančių knygų leidybos bei parodų prganizatorius.
Klaipėdiečio verslininko, meno kolekcininko Aleksandro Popovo nuopelnai pristatant visuomenei jo sukauptą garsiausių Rytprūsių dailininkų, Karaliaučiaus meno akademijos profesorių ir jų auklėtinių (Nidos menininkų kolonijos atstovų) kūrinių rinkinį, pavienių menininkų parodas Prano Domšaičio paveikslų galerijoje, eksponuojant Prūsijos madona vadintos karalienės Luizės portretus irgi įvertinti „Prūsos“ premija.
Tapytojų rojumi pramintoje Kuršių nerijoje, kur kelias vasaras praleido savo sodybą čia pasistatęs pasaulinio garso Vokietijos rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mannas, nuo XIX a. vidurio iki 1945 metų stovyklavo apie 200 dailininkų ekspresionistų. Jų tradicijos tęsiamos – Nidoje kasmet vyksta tapytojų plenerai.
