R.Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. Savo 90-ąjį jubiliejų poetė pasitiko su nauja knyga vaikams „Liepos mėnesį po liepa“, poezijos rinkiniu suaugusiems „Buvau atėjus“ ir dvikalbe Vladimiras Nabokovo eilėraščių vertimų rinktine „Spektaklis“.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2021metų premija R.Skučaitei skiriama už „už subtilios poezijos takelį, vedantį skaitytoją per gražų ir trapų pasaulį, už jautrią vertėjos klausą“.
Premija buvo įteikta šių metų gruodžio 14 dieną Valdovų rūmuose, pirmą kartą surengtoje bendroje įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonijoje.
Apdovanojimų metu R.Skučaitė padėkojo lietuviško žodžio vardu, kuriam geriausiai atstovauja poezija, kurią galime laikyti ir muzika.
„Ačiū, kad neišsiskirstėte, kad esame“, – dėkojo R.Skučaitė bei perskaitė eilėraštį.
Poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja R.Skučaitė (gim. 1931 m. spalio 27 d.) 2021 m. ką tik atšventė garbingą 90-mečio sukaktį. Daugeliui ji – vaikų ir vaikystės poetė, vaikų literatūros klasikė, tradicinės poezijos atstovė.
Tačiau ji yra ir puiki dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, publicistė, per gyvenimą išleidusi 46 savo kūrybos knygas. Iš tikrųjų jos brandi poezija mato ir rodo tuos pačius dalykus ir suaugusiesiems, ir vaikams, kelia labai panašius klausimus – apie laiką, amžinybę, žmogiškąją egzistenciją, vaiko ir suaugusiojo koegzistenciją.
Todėl 2009 m. ji ir buvo įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija „Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę“.
R.Skučaitė – eiliavimo, rimavimo meistrė. Žodžio skaidrumas – šios poetės siekiamybė. Jos poezija – skambanti. Eilėraščiai – ir vaikams, ir ne vaikams – plačiai dainuojami.
Lietuvių vaikų poezijos aruodą ji papildė originaliais reto žanro tekstais, kūrė vadinamąją utilitarinę arba taikomąją, poeziją: leksinio-semantinio, matematinio turinio eiliuotus galvosūkius, mįsles. Tokiose knygose pažintinis, edukacinis turinys perteikiamas meniniu vaizdu, žaidybinėmis situacijomis. Taip pat nuo kūrybinio kelio pradžios kūrė vaikams skirtas pjeses.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) – Lietuvos savarankiškų kūrybinių organizacijų bendruomenė, įsteigta 1995 m.
Jos tikslas – koordinuoti meno kūrėjų ir jų organizacijų bendradarbiavimą Lietuvoje, atstovauti Lietuvos profesionalių menininkų interesams Lietuvoje bei užsienio šalyse, organizuoti menininkų ir politikų disputus dėl kultūros politikos ir meno raidos.
Šias valstybės pripažintas meno kūrėjų asociacijas, kurių veiklą strategine programa finansuoja Lietuvos kultūros taryba. LMKA narės atstovauja keturiems iš penkių valstybės pripažintų ir meno kūrėjo statusą turinčių menininkų.
Pirmajame naujos iniciatyvos „Meno kūrėjų apdovanojimai“ renginyje buvo įteiktos dailininkų, fotomenininkų, literatūros vertėjų, muzikų, rašytojų ir tautodailininkų kūrybinių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
Šiuo metu LMKA narės atstovauja keturiems iš penkių valstybės pripažintų ir meno kūrėjo statusą turinčių menininkų. Jie susibūrė į 13 ilgametes kūrybines ir bendruomenines tradicijas puoselėjančias, aktyvia šalyje bei užsienyje kultūrinių kūrybinių industrijų veikla užsiimančias asociacijas: Lietuvos architektų sąjungą, Lietuvos dailininkų sąjungą, Lietuvos chorų sąjungą, Lietuvos dizaino sąjungą, Lietuvos fotomenininkų sąjungą, Lietuvos kinematografininkų sąjungą, Lietuvos kompozitorių sąjungą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungą, Lietuvos muzikų sąjungą, Lietuvos rašytojų sąjungą, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociaciją, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociaciją, Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją.
LMKA PREMIJA ĮSTEIGTA 1997 m. rugsėjo 12 d.
1997 12 29 Tarybos posėdyje nutarta:
1. Paskirti tris Asociacijos premijas už 1997 metų eseistikos publikacijas:
Rūtai Goštautienei, muzikologei – už straipsnius apie lietuvių muziką knygoje „W kręgu muziky litewskiej“ (išleista Krokuvoje) ir „Baltų lankų“ numerio, skirto muzikos semiotikai, sudarymą (2000 Lt);
Liūtui Mockūnui, eseistui, – už dokumentinės eseistikos knygą „Pavargęs herojus“ (2000 Lt);
Almantui Samalavičiui, kultūrologui, – už eseistikos knygą „XX amžiaus vizionieriai“ (2000 Lt).
2. Paskirti keturias paskatinamąsias asociacijos premijas už 1997 metų eseistiką meno tematika:
Rasai Andrašiūnaitei, leidinio „Teatras“ leidėjai, už eseistiką apie teatro menininkus ir dramaturgus (850 Lt);
Vyteniui Rimkui, menotyrininkui, už publikacijas apie tautodailę (850 Lt);
Algiui Uždaviniui, dailėtyrininkui, už publikacijas apie šiandieninę dailę (850 Lt);
Stanislovui Žvirgždui, fotomenininkui, – už straipsnius apie Lietuvos fotografijos istoriją (850 Lt).
(Premijos buvo teikiamos Menininkų rūmuose (Rotušėje) 1998 m. liepos 1 d.).
2001 11 07 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Viktorijai Daujotytei už literatūrinius 2000–2001 m. darbus („Literatūros filosofija“, „Kultūros šalys ir nuošalės“, „Esė apie poeziją ir esimą“).
(Premija buvo teikiama Rašytojų klube)
2002 11 19 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Sauliui Valiui už instaliaciją „Istorijos puslapiai“, 2002 m. spalio 8–13 d. eksponuotą tarptautinėje Frankfurto knygų parodoje.
(Premija buvo teikiama Rašytojų klube 2001 11 21).
2003 12 03 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Kino režisieriui Vytautui Damaševičiui ir kino operatoriui bei prodiuseriui Juozui Matoniui už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus (5000 Lt prizą, padalijant jį po lygiai).
2004 12 01 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui už 2003–2004 metais surengtas fotografijos parodas ir monografiją „Aleksandras Macijauskas. Fotografijos“ (2004 m.).
Premija įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungoje 2004 12 22.
2005 12 28 LMKA tarybos nutarimu premija paskirta
Kompozitorei Onutei Narbutaitei už pastaraisiais metais sukurtus ir atliktus kūrinius – simfonijų ciklą „Tres Dei Matris Symphoniae“ ir už styginių kvartetą Nr.4 „Drappeggio“.
Vakaras vyko Lietuvos kompozitorių sąjungoje.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2006 metų premiją už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius nutarė skirti rašytojui Gintarui Beresnevičiui (po mirties) už knygas „Pabėgęs dvaras“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 m.) ir „Paruzija“ („Tyto alba“, 2005 m.).
Premija bus teikiama gruodžio 14 d. Rašytojų klubo salėje.
Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2007 metų premiją nutarė skirti rašytojai Vandai Juknaitei už pokalbių su vaikais knygą „Tariamas iš tamsos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007 m.) ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei už grafikos bei tapybos darbus, iliustracijas vaikiškoms knygoms.
Premijos įteiktos 2007 12 28 Rašytojų klubo salėje.
2008 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta režisierei, kino scenaristei, žurnalistei Agnei Marcinkevičiūtei už aukštą profesionalumą siekiant savo filmais suaktualinti ir atskleisti Lietuvai brangias istorines, kultūrines bei žmogiškąsias vertybes.
2009 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta dailėtyrininkei dr. Marijai Matušakaitei už vertingus memorialinės dailės paveldo tyrinėjimus monografijoje „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009 m.).
2010 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui už eilėraščių knygą „Urbo kalnas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010 m.) ir poezijos knygas vaikams „Petriukas debesėlis“ (Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2009 m.) bei „Senojo bokšto gyventojai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010 m.).
2011 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija rašytojui Vytautui Martinkui už kalendorinių novelių knygą „Dvylika lieptų“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011 m.) ir už literatūros kritikos knygą „Estetinė literatūros gyvybė“ (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011 m.).
2012 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta architektams Gintautui Vieversiui, Andriui Byčenkovui, Tomui Eidukevičiui, Redai Marcinkevičienei ir Algirdui Marcinkevičiui už bendrą darbą – Poezijos parko kompleksinį teritorijos sutvarkymą Marijampolėje.
2013 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta rašytojui Romualdui Granauskui už apysaką „Kai reikės nebebūti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012 m.), novelių apysaką „Šventųjų gyvenimai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013 m.) ir apsakymų knygą „Išvarytieji“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013 m.).
2014 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tautodailininkui Antanui Česnuliui už kūrybišką tradicinės skulptūros puoselėjimą.
2015 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija tapytojui Aloyzui Stasiulevičiui už gilų filosofinį požiūrį, meninį bei techninį virtuoziškumą tapybos drobėse „Vilniaus ciklas“, „Vilniaus baroko skulptūrų ciklas“, „Pagal Motiejaus Valančiaus temas“, „Žvaigždynų ciklas“, už aktyvų Lietuvos kultūros puoselėjimą ir reprezentavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
2016 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta poetui Donaldui Kajokui už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015 m.).
2017 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektams Gintarui Balčyčiui, Jurgitai Šniepienei, Kęstučiui Vaikšnorui, Pauliui Vaitiekūnui „Už Kauno autobusų stoties meninę kokybę, istoriškai įprasmintus, šiuolaikiškus architektūrinius sprendimus kuriant demokratišką viešąją erdvę, įsimenantį miesto ženklą.“
2018 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui ir menotyrininkei Julijai Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.
2019 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta literatūros vertėjui Pranui Bieliauskui už reikšmingus šiuolaikinės prancūzų, šveicarų, italų ir ispanų prozos vertimus, tęsiant ilgametį nuoseklų darbą pavyzdinio meninio vertimo baruose.
2020 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tenorui Kristianui Benediktui (Vaidui Vyšniauskui) už išskirtinius vaidmenis, sukurtus Lietuvos ir pasaulio teatruose 2018–2020 metais, įrašytą reprezentacinę kompaktinę plokštelę (išleistas JAV įrašų kompanijos „Delos“) ir inicijuotą pasaulinį Amilcare'o Ponchielli operos „Lietuviai“ įrašą.
