Nuo šiol tai bus kino namai „Romuva“, kuriuose – dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai.
Pasak pranešimo, šventinis „Romuvos“ atidarymo renginys kvies pasivaikščioti po unikalius Art deco elementus išsaugojusias kino teatro erdves, pažinti pastatui ir jo istorijai skirtą parodą bei išbandyti naująsias kino sales. Pirmųjų lankytojų lauks speciali programa – naktinis filmų maratonas.
Per penktadienį vyksiantį renginį kino teatro rekonstrukcijos metu įkurtoje Kamerinėje kino salėje bus galima išvysti 1940-aisiais balandžio 18-ąją „Romuvos“ atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija“.
Naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai“ premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė“, festivalyje „South by Southwest“ kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa.
„Romuvos“ pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2016-aisiais. Senojo kino teatro Laisvės alėjoje atgimimą lėmė projektas „Kauno kino centro „Romuva“ kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę“.
Kiek daugiau nei milijonas eurų projektui skirta pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė, kuriai šiandien nuosavybės teise ir priklauso šis vienintelis likęs ir pagal pirminę savo paskirtį tebeveikiantis buvusios laikinosios sostinės kino teatras.
Pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, baigiantis 2021-iesiems, „Romuvos“ prieigose, Laisvės alėjoje, atidengta dailininko Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra „Pirmas filmas“. Taip Kaune įamžinta nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje – pernai minėtas pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis“ sukūrimo 90-metis.
Reikšminga ir tai, kad istoriniam nuo privatizacijos Kaune išsaugoto kino teatro pastatui 2015 metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Šiuo metu šis pastatas yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
ELTA primena, jog tarpukario verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis pastatytas bei įrengtas to meto Lietuvoje moderniausias ir didžiausias kino teatras duris atvėrė 1940-ųjų pavasarį.
