Tūkstančiai į didįjį performansą susirinkusių žiūrovų įspūdingą reginį stebėjo nuo Nemuno kranto Senamiesčio pusėje. Pasirodymo scena tapo kitame krante senose baržose įrengtos dvi didžiulės scenos ir ekranai. Viduryje jų tryško milžiniškas fontanas, tapęs pagrindu rodyti įspūdingas projekcijas.
Renginyje scenose virš vandens grojo orkestras, skambėjo chorų muzika, specialiai „Santakai“ sukurtus kūrinius atliko žymiausi Lietuvos scenos grandai, kuriems scenoje ir ant vandens talkino šokėjai, baidarių, kanojų ir mažų laivelių įgulos, Nemune vyko ir akrobatiniai pasirodymai.
„Santakos“ misterijoje žiūrovai klausėsi Lino Adomaičio, Algirdo Kaušpėdo, Diavaros ir kitų atliekamus kūrinius, stebėjo įspūdingas vizualizacijas, kurios prieš akis išniro tiesiai iš vandens. Visi kūriniai sukurti specialiai šiai misterijai buvo dedikuoti gamtos stichijoms ir žmogaus santykiui su žmogumi, technologijomis, gamta.
„Tai lyg kelionė per tris žmogaus gyvenimo etapus – supratimą, kas esu, priėmimą savęs, koks esu, ir laimingą buvimą su savimi, koks esu“, – apie Šiuolaikinio Kauno mito trilogiją sakė renginio idėjos autorius ir režisierius Rytis Zemkauskas. Pasak jo, „Santaka“ žiūrovą kvietė įsiklausyti į vandenų tėkmę, pamiršti tarpusavio prieštaras bei švęsti vienybę.
Pirmoji trilogijos dalis „Sukilimas“ buvo atlikta „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos atidarymo proga, trečiąją dalį žiūrovai išvys rudenį, projekto uždarymo proga.
Pasibaigus „Santakos“ vakaro renginiui, 23:55 val. kauniečiams ir miesto svečiams pasirodys paslaptingasis miesto simbolis – Kauno Mitinis Žvėris. Jis žiūrovų lauks prie „Žalgirio“ arenos, vos minutę truksiančioje, pačioje trumpiausioje skulptūros atidengimo ceremonijoje pasaulyje.
„Santakos“ savaitgalio finalą sekmadienį visi kviečiami švęsti į Zapyškį. Čia praūžus aitvarų festivaliui „Tarp žemės ir dangaus“, naują gyvenimą pradės kultūros ir meno laivu „Nemuno7“ tapsianti istorinė žemkasė.
