Keisti paveikslėliai
Dauguma komiksų vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis, tačiau manga nuo jų išsiskiria savo savitumu. Šių komiksų paveikslėliai dažniausiai yra juodai balti, piešimo stiliui būdingas linijų ir kompozicijos paprastumas, o puslapiai, kitaip nei įprastai, yra verčiami iš dešinės į kairę.
Pats terminas „manga“ reiškia „keisti, juokingi paveikslėliai“, tačiau juose vaizduojamos istorijos ne tik komiškos – mangų žanrai varijuoja nuo mokslinės fantastikos iki nuotykių, nuo romantikos iki siaubo, taip pat dažnai sujungiami keli skirtingi žanrai.
Manga komiksai išsiskiria ir ten vaizduojamais personažais – dažniausiai jie turi labai dideles akis, mažas burnas ir neįprastą plaukų spalvą. Personažai yra vaizduojami su perdėtomis emocijomis – jei verkia, ašaros liejasi kibirais, jei juokiasi – burna užima beveik visą veidą, akys tampa mažyčiais plyšeliais, o štai piktas veikėjas turi įraudusius skruostus, aplink jį kunkuliuoja garai.
Pirmieji autoriai – budistai
Jaunosios kartos atstovai puikiai prisimena per televiziją rodytus animacinius filmukus „Dragon ball Z“ bei „Naruto“ – šie vaikystės simboliai, virtę animė stiliaus animacija taip pat kilę iš manga komiksų. Vis dėl to, manga komiksai atsirado gerokai seniau nei XXI a.
Manga atsiradimo ištakos slypi net XII a. Pirmaisiais mangų autoriais yra laikomi ne kas kita, o budistų vienuoliai, kurie pergamento ritinėliuose iš dešinės į kairę vaizduodavo gyvūnus, besielgiančius kaip žmonės. Šiuose senoviniuose komiksų pirmtakuose būdavo vaizduojamos kvailiojančios beždžionės, išdykę triušiai ir netgi pats Buda būdavo pavaizduojamas kaip rupūžė.
XVIII a. atsirado manga stilių primenančios knygos suaugusiems, vadinamos kibyōshi arba „geltonieji viršeliai“, kuriose iliustracija būdavo apsupta teksto ir dialogų. Kadangi dažnai kibyōshi temos būdavo prieštaringos, vyriausybė šį leidinį uždraudė.
Terminą „manga“ sukūrė XIX a. menininkas Kacušika Hokusai. Jis ieškojo termino, apibūdinančio jo juokingus paveikslėlius, tad praminė juos „manga“ – japoniškai „man“ reiškia nerūpestingas, nerimtas, išsiblaškęs, o „ga“ – paveikslėlis. K. Hokusai kurti manga eskizai laikomi geriausiais humoro pavyzdžiais japonų mene (pavyzdžiui, jo kurtuose paveikslėliuose būdavo vaizduojami žmonės, kišantys į nosį valgymo lazdeles). Iš pradžių menininko kūriniai buvo skirti tik jo mokiniams, tačiau vėliau jie buvo išplatinti Japonijoje ir taip išpopuliarėjo.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vyriausybė naudojo mangas Japonijos imperializmui ir propagandai skleisti. Pasibaigus karui, amerikiečių okupacija Japonijoje į šalį atnešė vakarietiško stiliaus komiksus, kurie turėjo daug įtakos manga stiliaus vystymuisi ir šiuolaikinių mangų atsiradimui.
Nuo 1947 m., menininkas Tezuka Osaku, dar vadinamas „Mangos tėvu“ arba „Japonijos Voltu Disnėjumi“, pradėjo leisti iki šiol populiarius manga komiksus, tarp jų vieną žinomiausių – „Astro Boy“. T. Osaku bei kiti tų laikų menininkai pasižymėjo japoniškųjų komiksų istorijoje, karo propagandos komiksus paversdami šių laikų pasaulį užvaldžiusia įtraukiančia pramoga.
Manga žanrai
Manga žanrai įprastai skirtomi pagal auditoriją
Shōnen – tai komiksai, skirti berniukams iki 18 m., mėgstantiems veiksmą, fantastiką ir nuotykius. Tai viena daugiausiai parduodamų manga kategorijų. Keletas šios serijos pavyzdžių – „Jujutsu Kaisen“, „Demon slayer: Kimetsu no Yaiba“, „Attack on Titan“.
Shōjo – manga, skirta mergaitėms. Čia daug romantikos, turinys lengvas, pagrindinė veikėja irgi būna jauna mergina. Shōjo manga pavyzdžiai – „Yona of the Dawn“, „Nana“, „Kamisama Kiss“, „Banana Fish“.
Seinen – skirta 18–25 metų vaikinams. Seinen mangoje vyrauja įvairios temos – nuo politikos, mokslinės fantastikos iki santykių, sporto ar komedijos. Populiarūs seinen komiksai – „Love is war“, „Berserk“, „Vagabond“, „Monster“.
Josei – jaunoms moterims skirta manga: „Given“, „A silent voice“, „Your name“.
Komodo – į vaikų auditoriją orientuota manga. Populiariausi leidiniai – „Doraemon“, „Hamtaro“. Pralenkė Vakarus
Manga populiarumas per pastaruosius metus taip išaugo, jog jų pardavimai gerokai viršijo amerikietiškų komiksų pardavimus Vakaruose. Apskaičiuota, kad 2020 m. Amerikos komiksų pramonė Šiaurės Amerikoje uždirbo 1,28 mlrd. dolerių, o tuo tarpu Japonijos manga kūrėjai ir leidėjai tais pačiais metais iš viso uždirbo 5,6 mlrd. dolerių.
Priežasčių, kodėl šie komiksai yra taip liaupsinami ir atneša tiek pelno – ne viena. Be jau minėtos žanrų gausos, tinkamos plačiai auditorijai, manga komiksus leidžia daugybė skirtingų leidyklų ir platinimo vietų – nuo didžiulių konglomeratų iki savarankiškų leidėjų, dar vadinamų doujinshi.
Be to, manga tematikos ypač plačios – čia skiriama dėmesio kasdienėms situacijoms paauglių gyvenime, susitelkiama į jaunuolio virtimą suaugusiu, taip pat yra sporto mangos, kuriuose pabrėžiama atsidavimo tikslui ir atkaklumo nauda. O kur dar įvairios įtraukiančios romantinės istorijos arba įtempti veiksmo trileriai, kur jauniems veikėjams tenka sprukti iš nusikalstamo pasaulio gniaužtų.
JAV dominuoja du pagrindiniai komiksų leidėjai – „Marvel“ ir „DC“, kurių temos dažniausiai sukasi aplink superherojus ir jų nuotykius. Šių komiksų turinys dažnai būna ilgas ir vingiuotas, kartais net varginantis, o manga kaip tik išsiskiria įtemptu ir greitai skaitomu siužetu, kuriuose emocijos liejasi per kraštus, būna nuopuolių ir laimėjimų.
Manga komiksai Lietuvoje
Nors komiksų kultūra Lietuvoje nėra tokia populiari kaip Amerikoje ar Azijos kraštuose, šio grafikos meno žanro kūrinių prekyboje atsiranda vis daugiau. Štai keletas interneto knygyne „Patogu pirkti“ anglų kalba parduodamų manga komiksų:
Kaiu Shirai „Promised Neverland“
Tai istorija apie miško viduryje stūksančius vaikų namus. Kiekvieną mėnesį turtinga šeima įsivaikina po vieną iš vaikų namuose besiglaudžiančių našlaičių ir atrodo, kad laimingos pabaigos sulauks kiekvienas. Vis dėl to, trys našlaičiai Emma, Normanas ir Rėjus sužino, kas iš tiesų nutinka su įvaikintais našlaičiais ir kartu su likusiais vaikų namų gyventojais ruošiasi pabėgimo planui.
Tomohito Oda „Komi can‘t communicate“
Šmaikštus komiksas apie intravertą berniuką Tadano, kuris mokykloje sutinka žymiąją mokyklos mergaitę Komi. Pasirodo, ji nėra tokia šalta, tik be galo keista. Tadano misija nuo šiol bus padėti mergaitei susirasti 100 draugų. Pagal šią populiarią mangą „Netflix“ yra išleidę animė serialą.
Natsuki Kizu „Given“
Meilė muzikai vienija keturis grupės „Given“ narius: nuolat į bėdas įsiveliantį karštakošį gitaristą Uenoyama, merginų numylėtinį būgnininką Akihiko, švelnųjį bosistą Haruki ir talentingą, tačiau praeities slegiamą dainininką Mafuyu. Ginčai ir konfliktai juos vis išskirdavo, tačiau meilė muzikai ir tarpusavio ryšys vėl suvesdavo atgal. „Given“ manga serijoje yra sekama grupės istorija, narpliojami santykiai ir patiriamas sceninio gyvenimo žavesys.
