Solines partijas koncertuose atliko pianistai Motiejus Bazaras (su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru) ir Daumantas Kirilauskas (su Kauno bigbendu). Prie plokštelės įrašų dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai su savo komanda.
Jonas Jurkūnas – tai kompozitorius, kurio veiklos kryptys yra be galo įvairios. Jis tuo pačiu metu gali kurti tiek operą, tiek ir elektroninės muzikos projektą. Kaip teigia muzikologė Asta Pakarklytė, autorius vikriai laviruoja tarp įvairių stilių ir žanrų: greta tradicinio partitūrų rašymo užsiima elektroninežiais eksperimentais, veikia popkultūros žanruose, kuria muziką teatrui ir kinui, kartais, bet intensyviai įsitraukia į tarpdisciplininius projektus, kuriuose susilieja šios skirtingos patirtys.
Žaidimai naratyvais
Kompozitoriaus doktorantūros baigiamasis darbas „Robots & Petals“, sukurtas 2016 m., yra artimiausias tradiciniam koncerto fortepijonui ir orkestrui žanrui. Visgi jis išsiplečia į penkias dalis, kuriose autorius kuria įsivaizduojamą robotų ir žiedlapių naratyvą. Robotai čia veikia mechaniškai – pakuoja dovanas, stato dangoraižį, marširuoja gatvėmis, kol galiausiai žiedlapių viesulas viską įsuka į pašėlusį šokį.
Kūrinyje jungiamos kompozicinės priešybės, nestokojant sveiko humoro jausmo, intensyvaus ir kaitaus ritmo, plačios emocijų paletės ir orkestrinio tempo įvairovės. „Robots & Petals“ atliko kompozitoriaus kurso draugas pianistas Motiejus Bazaras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Juozas Domarkas.
Kaip sakė pats kompozitorius, šiame kūrinyje jis apmąsto, kiek yra dvasios mašinoje, o kiek yra mašinos žmoguje. Kiek yra automatiškumo kūryboje ir gyvenime?
„Šios mintys kilo kažkada pamačius grupės „Daft Punk“ videoklipus, kur žmonės apsimeta robotais. Juk kompozitorius šiomis dienomis dažniausiai neberašo muzikos ranka, jis dirba kompiuteriu. Todėl tas santykis su mašina vienaip ar kitaip sugrįžta.
Kita vertus, kad ir kaip norėtume viską sisteminti ir kontroliuoti, gyvenimas tam nepasiduoda. Tad žiedlapiai simbolizuoja visa tai, kas tolydu, kas nepaaiškinama, neapibrėžiama, kas nėra mechaniška. Toks yra gyvenimas ir jis prieš žmogų visada laimi,“ – svarstė Jonas Jurkūnas.
Tarp klasikos ir džiazo
Tai, kad kompozitorius atėjo iš džiazo mokyklos, ryškiai atsiskleidė pernai metais sukurtame kūrinyje „Golden Chains“. Jau kelerius metus galvoje brandintas kūrinys dienos šviesą išvydo būtent įrašų su pianistu Daumantu Kirilausku, Kauno bigbendu bei dirigentu Vytautu Lukočiumi pavidalu.
Tiesa, pats kūrinio sumanymas atkeliavo netikėtai: „Vieną dieną aš paskambinau Daumantui ir jis papasakojo, kad sapnavo sapną, kuriame jis grojo su bigbendu. Tai skambėjo kaip užsakymas! Pažadėjau sukurti kūrinį, o tada ir bigbendas atsiras. Šis kūrinys yra dedikuotas Daumantui, jis – apie jį, apie jo žavėjimąsi džiazu, apie jo meistrišką gebėjimą valdyti tiek klasikos, tiek ir džiazo pasaulius.“
Panaudodamas matematinę Markovo grandinių interpretaciją, kompozitorius čia žaidžia su tos pačios muzikinės medžiagos skirtingomis formomis. Tai savitas džiazinis požiūris į algoritminį muzikos komponavimą, kartu įtraukiant ir laisvo pobūdžio improvizacijas, lyriškus epizodus, multiritmikos prieskonius, hiphopo ir repo muzikos ritmo formules.
Tiesa, kūrinio pavadinimas atskleidžia ir gilesnius autoriaus apmąstymus: „Auksas daug sveria, jis sunkus, brangus ir kartais mes įsimylime tas grandines, kurios mus susaisto ir neleidžia judėti į priekį, išeiti iš komforto zonos.“
Tarp kino ir modernizmo
Trumpiausias kūrinys plokštelėje – tai kompozicija „Temporarily. Letter to Charles“ (2012), atsiradusi, sugretinus dvi temas: viena – iš garso takelio Jūratės Samulionytės režisuotam kino filmui „Laikinai“ ir antra – grįsta JAV modernisto Charleso Iveso kūrinio „The Unanswered Question“ skambesio ir nuotaikos atspindžiais.
Tai nedidelė simfoninė miniatiūra, atskleidžianti skirtingas nuotaikas. „Čia pateikiamos dvi gyvenimo idėjos – nuolat kintančios amžinybės, nenutrūkstamos pradžios, naivaus pozityvumo su visais atsakymais be klausimų ir statiškos, realistiškos abejonės vienu vieninteliu egzistencijos klausimu“. – aiškino autorius.
Kompozitorius džiaugiasi, jog šis kūrinys, kurį įrašė dainininkės Kristina Žaldokaitė, Berta Timinskaitė, Ieva Mukauskaitė, Gaudrė Vaitkutė, Kauno miesto simfoninis orkestras ir dirigentas Imantas Resnis, gali gyvuoti savarankiškai. „Kinas gali būti dalis tavo veiklos, bet tai yra visiškai kita sritis, kolektyvinis kūrybos procesas. Man svarbu, kad muzika teatrui ar kinui turėtų galimybę gyventi savo gyvenimą“, – teigė J.Jurkūnas.
Albumą „Robots & Petals“ galima įsigyti „MusicLithuania.com“ ir platformoje „bandcamp.com“. Albumo leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
