„ritUAlo“ kūrėjams išeities tašku tapo emocijos ir jausmai, kuriais gyvename po lemtingo vasario ketvirtadienio: iš vienos pusės – pyktis ir neviltis dėl Ukrainos žmonėms sukelto skausmo, iš kitos pusės – susižavėjimas tų žmonių stiprybe, begaliniu laisvės troškimu, kultūra.
„Rusų teroristų vykdomo genocido Ukrainoje žiaurumai, ukrainiečių herojiškumas bei turtingos tos šalies kultūros atskambiai jau kelis mėnesius yra tapę Lietuvos žmonių kasdienos leitmotyvu. Rodos, Ukraina visada su mumis – jei ne minties centre, tai bent kamputyje, net ir miegant. Šiuo performansu norėjosi per Ukrainos ir Lietuvos liaudies muziką ir Lietuvoje mažai žinomą krump šokio stilių patyrinėti emocijas, kuriomis gyvename nuo vasario 24 d. Tai ir sielvartas, ir įniršis, ir meilė Ukrainos žmonėms, ir dėkingumas, kad gyvename laisvoje šalyje, ir nežinomybė dėl ateities... Kaip išjausti karą ir kaimynų skausmą? Kaip išjausti savo bejėgystę ir baimę?“ – sakė idėjos autorė E.Latėnaitė.
Renginyje skambėjo aranžuotos lietuvių ir ukrainiečių liaudies dainos, kurios keisdamos viena kitą kūrė dialogą tarp dviejų tautų, atskleidė ukrainiečių kalbos ir liaudies muzikos grožį. Karo sukeltas emocijas buvo siekiama perteikti per krump'o šokį, kuris pasižymi aštriais, energingais, iš pažiūros agresyviais judesiais. Laisvas gatvės šokio stilius krump’as susiformavo JAV juodaodžių kultūroje paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu šalyje siautėjo nusikalstamos gaujos, gatvėse buvo daug smurto, tad jauniems žmonėms šokis tapo viena iš nedaugelio išgyvenimo formų. Ir nors gaji nuomonė, kad tai neapykantos šokis, iš tiesų taip nėra. Tai išsilaisvinimo, išgyvenimo, taikos šokis. Lietuvoje krump’as nėra labai populiarus, o Ukrainoje jo scena nemaža.
Prie kūrybinio proceso prisijungė dainininkė Kristina Jurevičiūtė, šokėjas Romanas Andrejevas, Vokalinio meno tinklo atlikėjai Vaidas Bartušas ir Viktorija Šedbaraitė, Lietuvoje prieglobstį radusios ukrainietės Karyna Černiavska ir Kateryna Piddubna, LNDT aktorės Rasa Rapalytė ir Ramunė Skardžiūnaitė, šiuolaikinio meno kūrėja, skulptorė Ona Juciūtė. Po performanso kalbėtis kvietė vertėja, miško terapijos gidė Mila Monk.
