Venecijos ir Kanų kino festivalių laureatas, du kartus nominuotas „Oskarui“ 58-erių režisierius A.Zviagincevas, išgarsėjęs juostomis „Sugrįžimas“, „Leviatanas“, „Jelena“ ir „Nemeilė“, vis dar negali pakilti iš neįgaliojo vežimėlio – toks buvo COVID-19 smūgis.
Viskas prasidėjo 2021 metų vasarą. Birželio 25 dieną jam buvo suleista pirma rusiškos vakcinos „Sputnik“ dozė, bet liepos 1-ąją vyras atsidūrė ligoninėje.
Vėliau medikai sakė, kad tikriausiai jis buvo paskiepytas būtent tuo metu, kai jau buvo užsikrėtęs koronavirusu, – tai išprovokavo galingą infekciją.
Traukė iš mirties nagų
Paaiškėjo, kad A.Zviagincevui pažeista 92 proc. plaučių, dar prisidėjo ir sepsis. Manyta, kad reanimacijoje atsidūrusį režisierių galėtų išgelbėti nebent plaučių persodinimo operacija – dėl to jis skubiai išgabentas į kliniką Vokietijos mieste Hanoveryje, kur rusui buvo sukelta dirbtinė koma.
Vis dėlto netrukus medikai pastebėjo, jog A.Zviagincevo plaučiai pradėjo dorotis su infekcija patys, ir atšaukė operaciją. Režisierių pavyko išgelbėti bakteriofagais – virusais, kurie sunaikina ląsteles užkrėtusias bakterijas.
„Pasakyti, kad tai liga ar tiesiog nelaimingas kai kurių aplinkybių sutapimas, būtų maža. Gydytojai tiesiogine prasme mane ištraukė iš ano pasaulio“, – kalbėjo A.Zviagincevas, dirbtinės komos būsenos išbuvęs pusantro mėnesio.
Pernai rugsėjį atgavęs sąmonę jis patyrė psichikos negalią, pasireiškiančią sąmonės drumstumu, haliucinacijomis, dėmesio, suvokimo, mąstymo ir emocijų sutrikimu.
„Mačiau kampe stovinčius žmones, prašiau jų išeiti. Mačiau kažkokius vakarėlius, kažkokius prancūzus – kažkodėl vieną gydytoją pavadinau prancūzu. Tai galima tiktai patirti, to neįmanoma apibūdinti “, – sakė A.Zviagincevas.
Negana to, sugrįžęs į gyvenimą režisierius pastebėjo, kad jo neklauso nei kojos, nei rankos. Jam diagnozavo polineuropatiją – periferinės nervų sistemos pažeidimą.
„Mano kojos ir rankos išvis nebuvo pavaldžios smegenų signalams. Daiktai krito iš rankų.
Negalėjau valgyti – seselės mane maitino.
Dabar rankos pamažu normalizuojasi, o kojos – ne, negaliu vaikščioti pats“, – aiškino A.Zviagincevas, su kuriuo dabar dirba kineziterapeutai.
Kolegas kaltino bailumu
Kalbėdamas kino kritiko Antono Dolino vedamoje laidoje A.Zviagincevas, kitaip nei dauguma Rusijos garsenybių, griežtai pasisakė prieš karą Ukrainoje.
Prisipažinęs, kad pastaraisiais mėnesiais su ašaromis seka naujienas, režisierius kritikavo savo kolegas iš meno srities, kurie nekomentuoja to, kas vyksta Ukrainoje.
„Žiūrėjau interviu su vienu menininku, ir visas 40 minučių pokalbio jis visais įmanomais būdais vengė tiesioginio atsakymo į klausimą argumentuodamas: „Aš nežinau, aš nieko nesuprantu geopolitikoje.“
Kodėl reikia ką nors suprasti geopolitikoje, kai Mariupolis tiesiog subombarduotas iki pelenų? – kalbėjo A.Zviagincevas. – Juk esi jaunas žmogus, galintis į internetą žvilgtelėti su VPN (virtualus privatus tinklas – ši paslauga šifruoja vartotojo interneto duomenų srautą ir apsaugo tapatybę. – Red.) ir matyti visą vaizdą.
Dabar mūsų tėvynei atėjo tokia valanda, kai negali teisintis tuo, jog esi tiktai orkestro dirigentas ir diriguoji Wagnerį ar Schubertą. Nepavyks pasiteisinti, kad tau repeticija.“
Režisierius stojo ginti tų Rusijos įžymybių, kurias užgriuvo kaltinimai išdavyste dėl to, jog išvyko iš šalies prasidėjus karui.
„Mano tėvynę išdavė tie, kurie padarė šį negrįžtamą ir siaubingą poelgį. Aš tokios tėvynės nepažįstu. Mano tėvynė kitokia, – sakė A.Zviagincevas. – Kai tėvynės išdavikais apšaukiami tie, kurie ją paliko, man norisi tuos žodžius nukreipti į kitą pusę ir sugrąžinti taip kalbantiems.“
Strėlės skriejo į V.Putiną
A.Zviagincevas žodžiais talžė ir patį Rusijos prezidentą V.Putiną.
Režisieriaus nuomone, jis gali padaryti „geros valios gestą“ ir užbaigti jo paties pradėtą karą.
„Kodėl viso to nesustabdžius? Man atrodo, toks gestas yra visai ne silpnumo, o stiprybės apraiška. Gal vis dėlto ateis suvokimas, kad laikas sustoti. Juk kas toliau? Imti Lvovą? Kijevą? Tai beprotybė.
Nesuprantu, kam? Ką toliau daryti su šia išdeginta žeme? Kam ji? – klausė A.Zviagincevas. – Ir apskritai – koks buvo planas? Pastatyti marionetinę vyriausybę? Kaip Ukraina, kuri surengė Maidaną, priims tą į valdžią pasodintą generolą? Niekada nepriims.
Tai akivaizdu, tačiau kaip į galvą neateina?
Režisieriaus manymu, įsakęs pulti Ukrainą V.Putinas mato iškreiptą pasaulio paveikslą.
„Jam raportavo: įžengsime, mus pasitiks iš džiaugsmo mėtydami kepures.
Tačiau nieko panašaus neatsitiko. Jau pirmomis dienomis tai tapo aišku. Bet ne – aš vis tiek einu iki galo.
Ak, jūs taip? Tuomet aš va taip. Tokia logika – visiškai ne valstybės galvos. Taip negalima mąstyti ir veikti. Panašu, kad veda ne protas, o kažkokie instinktai. Atrodo, tarsi būtų kažkoks pavydas kartu su keršto jausmu“, – sakė A.Zviagincevas.
Jam akivaizdu, kad įsiveržimas į Ukrainą davė visiškai priešingų rezultatų, nei V.Putino dėstyti tikslai.
„Norėjo demilitarizuoti – o dabar Ukraina gauna tiek ginklų. Norėjo denacifikuoti – dabar Ukrainoje niekas nekalbės rusiškai, tiesiog iš principo išmoks ukrainietiškai. Norėjome nustumti NATO tolyn – o Švedija ir Suomija dar arčiau, – kalbėjo režisierius. – Manau, kad dabar jis turi visą paveikslą to, kas vyksta.
Tad kodėl nepasielgus paradoksaliai, taip, kaip niekas nesitiki? Sustoti, grįžti atgal. Negalime gyventi pasinėrę į tokią neapykantą. Neapykanta – ne degalai kūrybai ir gyvenimui.“
