Šis iškilius brandžiojo klasicizmo kūrėjas suprojektavo Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus, rekonstravo Vilniaus rotušę (1785 parengė tris projektus, rekonstrukcija baigta 1799). Brandžiausias jo projektas – Vilniaus katedros rekonstrukcija. Už ją Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis apdovanojo L. Gucevičių aukso medaliu „Merentibus“ (1801 statybą baigė architektas M. Šulcas).
L. Gucevičius sudarė Vilniaus naujosios dalies topografinį planą (1790), parengė Apvaizdos bažnyčios Varšuvoje konkursinį projektą, vyskupo I. J. Masalskio gyvenamojo namo Kretingoje abrisus, suprojektavo Vidžių užvažiuojamuosius namus, miesto viršininko gyvenamąjį namą.
Manoma, kad pagal jo projektus rekonstruota Raudonės pilis, bajorų Karpių rūmai Vilniuje, jam priskiriama nemažai kitų brandžiojo ir vėlyvojo klasicizmo bažnyčių ir dvaro rūmų pastatų (Antazavėje, Čiobiškyje, Rokiškyje ir kitur).
Savitai traktuodamas antikinės architektūros formas S.Gucevičius kūrė darnias pastato dalių ir jo visumos proporcijas, naudojo monumentalius tūrius, portikus, kolonadas ir saikingą dekorą. Jo pastatams būdingos ištobulintos formos, darna su aplinka. S.Gucevičiaus darbai turėjo įtakos daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir kitų šalių (ypač Lenkijos) architektų kūrybai.
Manoma, kad jis dirbo didikams Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Tyzenhauzams ir kitiems.
ilniaus rotušę papuošiantys L. Gucevičiaus biustas ir atminimo lenta – Lietuvos laisvųjų mūrininkų dovana sostinei. Projekto autoriai – skulptoriai Mindaugas Šnipas ir Gediminas Kavaliauskas.
