Artėjančio sostinės jubiliejaus proga buvo suformuota nedidelė, bet įdomi XIX–XX a. Vilniaus vaizdų kolekcija. Aukcione bus net trys devyniolikto amžiaus litografijos iš 1845–1856 m. Jono Kazimiero Vilčinskio išleisto „Vilniaus albumo“.
Kolekciją puošia ir Juozapo Ozemblovskio, Juozapo Perlio darbai bei unikali Alberto Žameto 1847 m. akvarelė „Vilniaus apylinkės. Vingis“, vaizduojanti anuomet ten stovėjusius jėzuitų rūmus.
Tapytojas A. Žametas priklauso žymiausiems XIX a. vidurio Lietuvos dailininkams, mokėsi pas Kanutą Rusecką, studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje, tobulinosi Italijoje.
„Vingio vaizdas“ liudija dailininko meistriškumą ir jo peizažinės tapybos įgūdžius: jautrus ir tikslus piešinys ne tik perteikia gamtovaizdžio pobūdį ar rūmų detales, bet kuria ramios, skaidrios dienos nuotaiką. Pagal šią akvarelę Paryžiuje Louis Pierre Alphonse Bichebois sukurta litografija, 1848 m. atspausta Lemercier litografijos spaustuvėje, buvo įtraukta į „Vilniaus albumo“ II serijos 1 sąsiuvinį.
Tarpukariu sukurtų miesto vaizdų autoriai – tai Vilniaus universiteto auklėtiniai ir dėstytojai Jurgis Hopenas, Adomas Mendziblockis, Bronislovas Jamontas, Leonas Kosmulskis, Jonas Kuzminskis. Aukcione matysime 1929 m. sukurtą Ignaco Pinko Vilniaus vaizdų albumą, kurį sudaro dešimt autorinių litografijų.
Dar vienas įdomus darbas – Liucijos Balzukevičiūtės trečiasis „Antakalnio motyvo“ variantas, dydžiu beveik nenusileidžianti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo seno saugomam to paties pavadinimo paveikslui.
Kitas, kiek mažesnis šio paveikslo variantas saugomas privačioje „Tartle“ kolekcijoje. Aukcione pristatomo paveikslo koloritas intensyvesnis ir sodresnis, artimesnis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus variantui.
Žinovus viliojančios pavardės
Tarpukario dailės mylėtojus neabejotinai sudomins Jono Mackevičiaus, Kazimiero Stabrausko, Mstislavo Dobužinskio, Juozo Mikėno, Leonardo Kazoko (Kazakevičiaus), Benciono Zukermano (Cukermano), Neemijos Arbit Blato, Zigmo Petravičiaus kūriniai.
Moderniosios dailės skyrių sudaro Vytauto Kazimiero Jonyno, Rūtos Viktorijos Katiliūtės, Audriaus Naujokaičio, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Romo Viesulo, Vaclovo Rataiskio-Rato, Viktoro Vizgirdos, Augustino Savicko, Jadvygos Dobkevičiūtės-Paukštienės, Telesforo Valiaus darbai.
Aukcione siūlomas Adomo Galdiko paveikslas „Ruduo Naujojoje Anglijoje“ priskiriamas Niujorko laikotarpiui ir atspindi gyvenimo saulėlydį pasitinkančio dailininko ekspresionisto stilistiką.
Net ir vaizduodamas svetimos žemės gamtą, A. Galdikas išlaiko vidines sąsajas su koloristine Lietuvos dailės tradicija, demonstruoja individualios manieros savitumą, vengia banalumo, nenuslysta į išorinį efektingumą.
Lietuvių išeivijos dailės kolekciją papildo ir Juozo Pautieniaus, Adolfo Valeškos, Petro Kiaulėno paveikslai.
Odės Šventam Kazimierui
Aukciono bibliofilijos skyriuje išsiskiria Andreaso Cellariuso 1659 m. išleista knyga su Žečpospolitos aprašymu bei įvairaus formato vario raižiniais – žemėlapiais, miestų planais ir vaizdais. Tarp jų yra ir miniatiūrinis Vilniaus miesto planas.
Itin reta yra poeto Valentino Bialavičiaus 1669 m. knyga „Lilium D. Casimiri“, kurioje publikuojamos aštuonios odės, parašytos Švento Kazimiero garbei. Autorius – Vilniaus universiteto retorikos profesorius, talentingiausias Motiejaus K. Sarbievijaus sekėjas ir vienas garsiausių baroko epochos Lietuvos poetų.
Knygos mylėtojai turėtų atkreipti dėmesį į knygą „Wschody do nieba“ (1760) su Radvilų giminės ekslibrisu iš Pilsudskio adjutanto Stanislovo Radvilos bibliotekos. Jų akį gali patraukti ir Italijoje išleistas dvitomis su 1831 m. sukilimo vadovų bei dalyvių biografijomis ir portretų galerija.
Bibliofilai neliks abejingi ir Mykolo Balinskio „Vilniaus miesto statistikai“ (1835), Juozapo Ignoto Kraševskio lietuvių epo „Anafielas“ tritomiui (1840), Adomo Jucevičiaus „Žemaitijos aprašymui“ (1842) ir Teodoro Narbuto „Lietuvos istorijos sutrumpintam variantui“ (1847).
Iš informacinių leidinių savo išliekamąja verte išsiskiria „Geografijos enciklopedija“ (15 tomų, 1880–1900) bei Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvių bajorų herbynas“ (1897).
Lietuvos valdovų portretai
Istorinės grafikos skyriuje pateikiami Stepono Batoro ir Vladislovo Vazos portretai, taip pat reti senojo Klaipėdos miesto vaizdai. Žemėlapių skyriaus puošmena yra Radvilos Našlaitėlio LDK žemėlapis ir vėlesni jo perdirbiniai – Blaeu (1648), Meriano (1672) ir Jansonijaus-Vesbergerio (1680) LDK žemėlapiai.
Aukciono dokumentų ir rankraščių skyriuje pristatomas LDK seimo sprendimas apie lenkų ir lietuvių bajorų teisių sulyginimą (1697), Vilniaus universiteto atkūrimo aktas (1803) bei mokytojų seminarijos prie Vilniaus universiteto steigimo aktas (1819).
Autografų kolekcininkus gali sudominti aušrininko Jono Šliūpo, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus, vyskupo Vincento Borisevičiaus, rašytojų Juozo Tumo-Vaižganto ir Jono Mačiulio-Maironio, skulptoriaus Petro Rimšos autentiški parašai.
Senosios fotografijos skyrių puošia garsiausio tarpukario meninės fotografijos atstovo Jano Bulhako daryta simbolinio 1863 m. sukilėlių kapo Gedimino kalne nuotrauka.
Aukcione parduodami net keli įspūdingi nuotraukų albumai: tai šveicarų mokslininko Konstantino Regelio „Lietuvos vaizdai“ ir Prancūzijos pasiuntinio Lietuvoje Georges'o Ferdinando Charles'io Dulongo albumas „Kaunas, Lietuva ir Norvegija“. Besidominčius Mažosios Lietuvos bei Klaipėdos krašto istorija sudomins albumai „Šilutė ir apylinkės“ bei „Hitleris Klaipėdoje“.
