Svarbios ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai sukakties ženklai pasieks ir Vilnių – sausio 15-ąją ant Vilniaus rotušės sienos bus demonstruojamas specialus edukacinis filmas. Išskirtinai gausi šventinių renginių puokštė klaipėdiečius ir visą Lietuvą kvies sausio 14–15-osios savaitgalį, kuomet ir minima Klaipėdos krašto diena.
„Lygiai mėnuo iki dienos, kada ne tik Klaipėda, bet ir visa Lietuva žymės išskirtinę datą, kaip kažkas juokavo, minėsime dovanos, kurią gavo Lietuva, 100 metų labai gražų jubiliejų.
Gausa renginių, sutelktos jėgos tiek kūrėjų, tiek ir atlikėjų, istorikų, draugų ir bičiulių, kuriems Klaipėda yra ne tik miestas prie jūros, bet ir labai svarbus visai Lietuvai strateginis miestas. Ši šventė sutelkia visus ir šiandien galime pasidžiaugti, kad pasitinkant jubiliejų, tai nebus vienos ar dviejų dienų šventė, o visi metai, kai Lietuva su deramu dėmesiu ir susidomėjimu atsigręš į Klaipėdą“,– sakė Klaipėdos miesto meras.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, dr. Jonas Genys – čia suregtos spaudos konferencijos metu, atkreipė dėmesį į tris svarbius eksponatus, susijusius su Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga, kurie neseniai atvežti į muziejų.
„Pirmiausia – originalus Tilžės aktas, pasirašytas 2018 m. lapkričio 30 d. dvidešimt keturių Mažosios Lietuvos signatarų. Antras svarbus eksponatas – Klaipėdos krašto sukilimo vado Jono Budrio ginklas. Trečiasis – originali spausdinta mašinėle, taisyta ranka J. Budrio dienoraščio pirmoji dalis. Visi šie eksponatai bus paviešinti parodoje, kurią galės išvysti ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai“, – sakė Jonas Genys.
Koncertas „Švyturio“ arenoje
Klaipėdos krašto dienos išvakarėse – sausio 14 d. „Švyturio“ arenoje įvyks iškilmingas renginys „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Didžiausioje uostamiesčio koncertų salėje jubiliejaus minėjimo vakarą susiburs populiariausi šalies atlikėjai, kilę iš Klaipėdos krašto ar jaučiantys miestui ypatingus sentimentus. Koncerte pasirodys Monika Liu, Steponas Januška ir Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė, grupės „Pikaso“ bei „Man-go“, Bjelle ir Norbertas, Monika Linkytė, Vilius Popendikis, Rūta Ščiogolevaitė ir Vaidas Baumila.
Žvaigždės atliks klaipėdiečių širdis glostančius marinistinius hitus – „Gintarai“, „Laivai išplauks“, „Aš pėdų neradau“. Išskirtinę atmosferą kurs renginio vedėja Eglė Daugėlaitė, maestro Vytauto Lukočiaus vadovaujamas orkestras bei Kultūros centro Žvejų rūmai mišrus choras „Cantare“.
Šventiniam koncertui ruošiama speciali scenografija ir trumpieji dokumentiniai filmai, kuriuose bus įamžinti žingsniai per Klaipėdos krašto istoriją. Bilietų kaina – 4 Eurai. Bilietų prekyba bilietai.lt platformoje bus pradėta gruodžio 19 d.
„Prefektūros šturmas“ – kelionė laiku į tarpukario pasaulį
Vienas ryškiausių, Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – Prefektūros šturmas. Pasak vieno iš organizatorių – Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvys šventės dalyviai, Lietuvoje vyks pirmą kartą. Šį kartą dėmesys skiriamas istoriniams faktams, todėl konsultuojamasi su istorikais siekiant atkurti tikrąją įvykių eigą. Renginyje dalyvaus Lietuvos ir užsienio istoriniai klubai, svečiai iš Lenkijos.
Teatralizuotoje rekonstrukcijoje dalyvaus Klaipėdos dramos teatro aktoriai (Donatas Švirėnas, Linas Lukošius, Vaidas Jočys), krašto apsaugos savanoriai, karo istorijos mėgėjai ir šauliai.
Pastatas, kuriame buvo sąjunginių valstybių valdžios centras – vyriausiasis komisariatas, tuo metu neoficialiai vadintas prefektūra – taps atskaitos tašku, aplink kurį vyks visas veiksmas, atkartojantis miestiečių gyvenimą ir karinį puolimą. „Scena“ išsiplės į teatro aikštę ir turgaus gatvę, kad kuo daugiau žmonių galėtų matyti renginį.
Iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“
Klaipėdos krašto dienos renginiai prasidės sausio 15-ąją iškilmingu minėjimu. 10 val. vyks Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų pagerbimas, tuo pat metu Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už Klaipėdos kraštą.
12 val. vyks iškilmingas-tradicinis minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ Klaipėdos skulptūrų parke. Paminklas Klaipėdos skulptūrų parke, pastatytas 1925 Lietuvos šaulių sąjungos XX rinktinės iniciatyva ant Klaipėdos kapinėse palaidotų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių kapo.
Tikimasi, kad 2023 m. sausio 15-osios ceremonijoje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, Lietuvos kariuomenės atstovai. Ceremonija šiemet papildys Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-ioji rinktinė šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas.
Čia pat, 13 val. lauks iškilminga kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija, kurią organizuoja Prancūzijos ambasada.
14 val. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje bus pristatyta paroda – „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ atidarymas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kartu su partneriais parengta paroda per metus apkeliaus didžiuosius Lietuvos muziejus.
Šventinę dieną vainikuos Klaipėdos dramos teatre vyksiantis iškilmingas renginys – „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“, kuris bus tiesiogiai transliuojamas LRT eteryje. Renginį kuria geriausi miesto kultūros ir meno kūrėjai – scenografė – Vita Eidimtaitė, choreografija – Agnija Šeiko, dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenarijaus autorius – Gintaras Grajauskas, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, režisierius – Marius Tumšys, TV režisierius – Andrius Lygnugaris, kompozitoriai – Giedrius Kuprevičius, Vladimir Konstantinov ir Gintautas Litinskas.
Tarp atlikėjų – Beata Ignatavičiūtė, Kristina Jatautaitė – Stanevičienė, Donatas Bielkauskas, Edmundas Kučinskas, Simonas Donskovas, Rokas Spalinskas, Steponas Januška, Tadas Girininkas ir Monika Liu ir kt.
Solidžios iniciatyvos sukakčiai pažymėti
„Šiai išskirtinei datai pradėta ruoštis jau 2019 m., kai kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Klaipėdos krašto metų paskelbimo. Dabar jau žinome, kad vien tik Klaipėdos miesto organizacijos ir partneriai ateinančiais metais įgyvendins per 48 projektus. Dar 22 idėjos laukia patvirtinimo. Nuoširdžiai džiaugiamės ir didžiuojamės įspūdinga Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečio programa“,– įspūdžiais dalinosi Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, simboliškai kitąmet persikelsiantis į atnaujintą pastatą, šiai progai kuria du specialius projektus – „Istorijų opera -Klaipėda“ , kuri bus pristatyta rugpjūčio 1 d. Lindenau elinge bei bei choreografų kuriamų miniatiūrų projektą „Klaipėdos kraštas: vakar, šiandien, rytoj“.
Bendradarbiaujant Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui (MLIM), istorijos tyrinėtojus ir gerbėjus pradžiugins nauja knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“.
Informaciniai portalai „Vakarų ekspresas“ ir „Atvira Klaipėda“ visus metus savo auditorijai skleis žinią apie Krašto praeitį specifiką, VšĮ „Vakarų ekspreso projektai“ – įgyvendins projektą skatinantį krašto pažinimą, organizuos moksleivių kūrybinio rašymo laboratoriją.
VšĮ „Klaipėda atvirai“ visuomenei pristatys projektą – „Istorinės Klaipėdos pėdos“, kurio metu bus sukurti 36 dinamiški miesto ir regiono istorijos virsmą pristatantys video.
Lietuvos jūrų muziejus 2023 m. rugsėjo 16 – 2024 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos krašto metų minėjimui dedikuota šaltųjų jūrinių ginklų paroda Lietuvos jūrų muziejuje.
Sausio 16-ąją, Klaipėdos moksleivių lauks išskirtinė istorijos pamoka – 9 val. visose Klaipėdos mokyklose bus rodomas Edmundo Jakilaičio prodiusuotas filmas „Pūga prie Mėmelio“.
Iš viso Klaipėdos krašto metų progai mieste Klaipėdos miesto savivaldybė, jos įstaigos ir partneriai per 2023 m. įgyvendins 48 projektus, taip pat prie programos jau pareiškė norą prisijungti dar 22 organizacijos pateikusios paraiškas kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui. Bendra programos įgyvendinimui skiriama suma 2022 m. – 391 300 Eurai, 2023 m. – 405 800 Eurai. Programą iš dalis finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Visa Klaipėdos krašto renginių programa čia.
