Kasmet muzikiniai pasaulio nobeliai įteikiami devyniems lauretams. Be E. Medekšaitės, šįkart aukso medaliai skirti Domo Salvadoro trio (Brazilija, JAV), Romanui Mirošničenkai (Slovėnija), instrumentiniam duetui Gao Hong ir Kadialy Kouyate (JAV, Didžioji Britanija), Miao Miao Flow (Taivanis), džiazo albumo autoriams Rocui Flowersui, Fabrizio Bosso, Maxui Ionatai (JAV), Yu Donaldui Man Chingui (Honkongas), Nati Boldominos (Ispanija), Moldanazarui (Kazachstanas).
Beje, užpernai „Global Music Awards“ aukso medalį kompozitorių kategorijoje pelnė Žibuoklė Martinaitytė.
E.Medekšaitė (g. 1979) 2007 m. baigė Ryčio Mažulio kompozicijos klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2003 m. dalyvavo Komponavimo ir muzikos technologijų programoje Tamperėje (Suomija), 2004 m. – meistriškumo kursuose Istebnoje (Lenkija), Dundagoje (Latvija), kursuose „Acanthes“ Mece (Prancūzija), kur mokėsi pas Jonathaną Harvey, Philippe’ą Manoury ir Martiną Mataloną.
2006 m. stažavosi Štutgarto muzikos akademijoje pas Marco Stroppą ir Casparą J.Walterį. Kompozitorė aktyviai reiškiasi įvairiuose tarpdisciplininiuose projektuose, rašo muziką šokio spektakliams, filmams, jos kūryba nuolat skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje.
E.Medekšaitė – pirmoji lietuvių kompozitorė, įgijusi daktaro laipsnį Daramo universitete Jungtinėje Karalystėje. 2017-aisiais ji gavo prestižinį George’o Butterwortho apdovanojimą.
„Tokie apdovanojimai muzikos autorius ir atlikėjus visada kaip nors paskatina, sudomina jų kūryba įvairius ansamblius, arba paimama daug interviu. Taip garsinami kūrėjų vardai pasaulyje. O tai labai svarbu, nes gal kokie festivaliai susidomės ir vėliau užsakys naujų kūrinių“, – yra sakiusi medalio laimėtoja.
E.Medekšaitė daugiausia kuria kamerinę muziką, dažnai derindama akustinį ir elektroninį skambesį. Vienas svarbiausių jos kūrybos principų – griežtas visų muzikos parametrų organizavimas, paremtas tam tikrais iš anksto nustatytais dėsningumais. Tačiau jos muzika skamba labiau kaip meditatyvi tėkmė, o ne matematiškai sukonstruotos struktūros.
Pasak muzikologo Lino Paulauskio, daugelis kompozitorės kūrinių atspindi du jos ilgalaikius kūrybinius interesus – tekstilės raštų ir muzikos struktūrų sąsajas bei dėmesį klasikinės Indijos kultūros idėjoms, jos muzikos skambesiams, dermėms ir būsenoms: „Praktiškai visi po 2005 metų parašyti E.Medekšaitės kūriniai pagrįsti jos išrasta tekstilės raštų perkėlimo į muzikos parametrus technika. Išeitinė kompozicijos formulė fiksuojama geometriniu tekstilės raštų pavidalu; baltos ir juodos rašto gardelės (apmatai ir ataudai) nulemia tokius garso parametrus kaip aukštis, trukmė, dinamika ar tembras.
Toliau šis raštų perkėlimo principas derinamas su įvairiomis kitomis kompozicijos technikomis, tokiomis kaip serializmas, minimalizmas, mikrotonalumas ar stochastinė kompozicija.
Kompozitorė sako, kad „tekstilėmis“ gali būti vadinamos kone visos jos kompozicijos – ir tos, kurioms suteiktas individualesnis pavadinimas. Kaip minėta, estetinių ir technologinių inspiracijų kompozitorė neretai semiasi ir iš Šiaurės Indijos muzikos tradicijos – tai liudija kūrinių pavadinimai (dažnai įvardijantys konkrečią ragą), pasitelkiamos dermės ar vakarietišku instrumentarijumi atkuriamas šios muzikos koloritas, tęsiami gaudžiantys tonai.“
