„2022-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jono Meko metais. Šiemet turėjome daug renginių, dedikuotų šiam iškiliam asmeniui. Tačiau šiandien – vienas monumentaliausių renginių, skirtų Jono Meko metams. Esu dėkingas Biržų rajono savivaldybės tarybos nariams, kurie pritarė, kad šiam skverui būtų suteiktas Jono Meko vardas. Kitoje gatvės pusėje, buvusiame senojo pašto pastate, duris atvers Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras.
Taigi Biržų mieste atsiras viena bendra erdvė, skirta J.Mekui. Dėkoju atminimo ženklo autoriui skulptoriui Mariui Norkui, Jono Meko metams skirtų renginių organizatoriams ir dalyviams bei visiems, neabejingiems kinui, menui, gyvenimui...“ – per ceremoniją kalbėjo savivaldybės meras Vytas Jareckas.
Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, meno kūrinio autorius doc. M.Norkus, Biržų „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, kurie į renginį atvyko simboliniu autobusu „Niujorkas‒Biržai“ ir susirinkusiems dovanojo performansą, skirtą J.Mekui, grojo Biržų „Blėkvario“ pučiamųjų orkestras.
J.Meko atminimui įamžinti skirtam mažosios architektūros meno kūriniui sukurti naudotos medžiagos –
granitas ir bronza.
Jono Meko gyvenimo ir kūrybos aprašymas
J.Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Papilio valsčiuje, Semeniškių kaime. Mirė 2019 m. sausio 23 d. Niujorke. 2019 m. birželio 16 d. palaidotas Semeniškiuose.
Poetas, kinematografininkas, kino kritikas, Biržų garbės pilietis. Vienas žymiausių pasaulyje avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų.
1943 m. baigė Biržų gimnaziją. 1941–1942 m. redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“. Lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas Juozas Miltinis). 1944 pasitraukė iš Lietuvos, su broliu Adolfu buvo 8 mėnesius kalinti priverstinių darbų stovykloje Vokietijoje.
1946–1948 m. Vysbadene su Algirdu Landsbergiu ir broliu Adolfu leido avangardistinį kultūros žurnalą „Žvilgsniai“. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu su broliu Adolfu parašė 3 pasakų knygas. Kinematografinio pasakojimo būdas ryškus poezijos rinkinyje „Semeniškių idilės“ (1948 m.). J.Meko eilėraščių rinkiniai fragmentiški, kaleidoskopiški, mpresionistiniai, daug reikšmės teikiama kiekvienam žodžiui ar skiemeniui, intonacijai, pauzėms tarp žodžių. J.Meko poeziją veikė Rytų estetika.
Dienoraščių ir esė knygoms būdinga ekspresyvi psichoanalizė, būties apmąstymai. Parengė pokalbių ir laiškų rinkinį „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas“ (1998 m.).
1949 m. įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjo avangardistiniu kinu. Bendravo ir dirbo su J.Mačiūnu, Andy Warholu, J.Lennonu, Y.Ono, Salvadoru Dalí. Su broliu ėmė filmuoti kultūrinį išeivių gyvenimą, mokėsi kino meno, surengė avangardinių filmų festivalių. Dėstė įvairiuose kino meno institutuose.
1962 m. su kitais įkūrė Kino kūrėjų kooperatyvą, 1964 m. tapo „The Filmmakers Cinematheque“ direktoriumi, 1970 m. įkūrė filmų antologijos archyvą Niujorke. Tai vienas didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje. Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo-dienoraščio žanrą, sukūrė 160 avangardistinio kino portretų „Scenos iš Andy Warholo gyvenimo“, „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“,“ „Su gimtadieniu, Johnai Lennonai“, „Tautos gimimas“ ir t.t.
Protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, J.Mekas filmuose siekė parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai.
J.Meko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio avangardistinio kino raidai. Jis apdovanotas Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didžiuoju prizu (1964 m.); Lietuvos nacionaline premija (1995 m.); ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003 m.); Venecijos bienalės specialiuoju žiuri paminėjimu (2005 m.); Pasižymėjimo ženklu (2008 m., Austrija).
