Filme, primenančiame Tarkovskio ir Kurosavos kiną, susipina meilės istorija, perėjimas iš pagonybės į krikščionybę ir konfliktai tarp klanų. Čia dera tyrumas ir žiaurumas, nekaltybė ir gundymas.
F. Vláčilis (1924–1999) juostoje panaudojo nelinijinę pasakojimo struktūrą, ekspresionistinį garso ir vaizdo montažą, plačiaekranį kadro formatą. Kamera savo dėmesiu vienodai apdovanoja filmo personažus, gyvūnus ir gamtą. Ryškus ir filmo garso takelis, sukurtas režisieriaus bendraamžio kompozitoriaus Zdeněko Liška, kuris dirbo su avangardinio kino kūrėjais.
„Marketa Lazarova“ sukurta 1931 metais pasirodžiusio rašytojo Vladislavo Vančuros romano motyvais. Rašytojo-modernisto, dramaturgo ir kino režisieriaus padėtis – disidentas, nacių nužudytas keršijant už Reinhardo Heydricho nužudymą – komunistinėje Čekoslovakijoje padėjo filmui gauti dosnų valstybinį finansavimą, o F. Vláčiliui – galimybę sukurti didelio masto opusą ir eksperimentuoti.
Įspūdingo biudžeto dėka pavyko sukurti ne tik nuostabius kostiumus, bet ir autentišką aplinką, kurioje iš tikrųjų buvo galima gyventi. Tai pravertė filmavimams, trukusiems įspūdingą laikotarpį – netgi 548 dienas. Kitaip tariant, aktoriai beveik dvejus metus praleido Bohemijos miške. Iš viso šio filmo kūrimas užtruko šešerius metus.
1998 m. Čekijos kino bendruomenė „Marketą Lazarovą“ titulavo kaip visų laikų geriausią čekų filmą. F. Vláčilio darbas įkvėpė ir kitus režisierius kaip Aleksei Germaną ir Andrei Żuławskį kuriant filmus „Sunku būti Dievu“ (2013) ir „Ant sidabrinio gaublio“ (1988).
F. Vláčilis nebaigė kino mokyklos, studijavo estetiką ir meno istoriją. Maža to, netgi nebuvo dirbęs režisieriaus asistentu. 1951–1958 m. jis atliko privalomą karinę tarnybą, kur kūrė propagandinius ir įvadinius filmus. Savo kino mokykla jis vadino kariuomenės kino studiją.
Kalbėdami apie Čekijos Naujosios bangos kiną, dauguma kino kritikų, tikėtina, nepaminėtų Vláčilio pavardės. Tokie kūrėjai kaip Jiřís Menzelis, Milošas Formanas, Janas Němecas, Ivanas Passeris žinomi kur kas plačiau. Priešingai nei minėti kūrėjai, vyresnės kartos režisierius nebuvo toks tiesmukas, jo filmuose kritika paslėpta simboliniame pasakojime, nukeliančiame į tolimą praeitį ar nacių okupacijos laikotarpį. Vis dėlto režisieriaus filmai atspindi politiškai padalytos šalies istoriją ir identiteto kompleksiškumą.
Seansai vyks birželio 11 ir 18 dienomis, o „Skalvijos“ kino centras atostogaus birželio 22–liepos 27 dienomis (imtinai).
Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Filmus pristato kino kritikai.
Bilietus į seansus galima įsigyti „Skalvijos“ kino centro kasoje arba Bilietai.lt.
