Anot LR Kultūros ministro Simono Kairio, minint Dainų šventės šimtmetį svarbu prisiminti, kad jos pirmieji sumanytojai buvo ne tik mūsų nepriklausomybės, bet ir modernios Lietuvos kūrėjai. „Dainų šventę, pirmiausia, matau kaip kiekvieno lietuvio sielos dalį, mūsų identitetą, tai, kuo didžiuojamės. Norėtųsi, kad ji būtų kaip įmanoma natūraliau suvokta, išjausta, kad kuo mažiau šnekėtume apie strategijas ar biurokratiją,“ – teigė S. Kairys. Jis prisiminė ir neseniai iškeliavusios etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės pavyzdį, jos gebėjimą betarpiškai, jautriai, moderniai, bet paprastai kalbėtis su jaunąja karta.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė, kad pasiruošimas Dainų šventei trunka net ketverius metus. Jubiliejinę programą kuria didžiulė profesionalių menininkų komanda – režisieriai, dailininkai, kompozitoriai, choreografai. Žiūrovams jie žada 14 renginių, sujungsiančių šokio, dainų, teatro pasirodymus, parodą, tradicija tapusius renginius ir naujus akcentus.
„Pasiruošimo procesas jau gerokai įsibėgėjęs, jis gana ilgas, aktyvus, apima didelę visuomenės dalį, daug kūrėjų. Nėra kito tokio didumo renginio, kuris apjungtų ir sostinę, ir mažus miestelius, ir visame pasaulyje gyvenančius lietuvius, visas kartas, kuris taip gerai atspindėtų patį gyvenimą“, – kalbėjo S. Liausa. Anot jo, programoje skambės ne tik aukso fondo kūriniai, bet bus ir daug premjerų. Pirmuosius organizatorių darbo rezultatus jau šiemet galima pamatyti iki pat lapkričio mėnesio visoje Lietuvoje vyksiančiose regioninėse Dainų šventėse.
„Kad giria žaliuotų“ – tokiais žodžiais 2024 m. pasitiks Lietuvos dainų šventės organizatoriai. Anot vieno iš renginio scenaristų – dramaturgo, poeto Mindaugo Nastaravičiaus – pagrindine vertybe kūrėjai įsivardino gyvybę: tautos, žmogaus, gyvūno, augalo, tradicijos, kultūros. Šūkis ypatingo svorio įgyja karo kontekste. „Keliame klausimą, kaip kurti ir kaip siūlyti idėjas bei scenarijus, kai nežinai, kokioje tikrovėje šoksime ir dainuosime. Šūkis kalba apie šimtmečio tradiciją ir gyvybę, kuri ją išsaugo – ne tik čia, bet ir kovojant už tūkstančio kilometrų“, – pasakoja M. Nastaravičius. „35 tūkst. dalyvių reiškia tiek pat istorijų būtajame arba esamajame laike. Tai ir mūsų seneliai, ir mūsų tėvai, kurių istorijoms norisi suteikti balsą“, – priduria scenaristas.
Apie atlikėjų vaidmenį kalbėjo ir Šimtmečio vakaro bei Dainų dienos režisierius Dalius Abaris. „Šio renginio negalima surežisuoti, tiksliau – režisieriaus ranka neturėtų būti jaučiama, nes tai – šventė kuriama žmonių. Svarbiausias dalykas yra tai, kas įvyks tų 35 tūkst. atlikėjų galvose, nenorime trukdyti veikti šiam dideliam procesui. Pajusime, kiek Dainų šventėje sakralumo, o kiek – masiškumo ir kaip tai subalansuoti. Stengsimės padaryti programą kiek įmanoma įspūdingesnę ir nuoširdesnę“, – pasakoja D. Abaris.
Jubiliejinės Dainų šventės Kaune meno vadovė Danguolė Beinarytė pabrėžė, kad Kaunas istoriškai yra dainų ir šokių lopšys. Čia 1924 m. įvyko ir pirmoji Dainų šventė, tad ir šiemet nenukrypstama nuo tradicijos renginį pradėti laikinojoje sostinėje.
Renginio organizatoriai atkreipia dėmesį, kad Dainų šventė svarbi ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir viso pasaulio lietuviams. Šias šventes organizuoja ir bendruomenės JAV, Pietų Amerikoje, Australijoje. Todėl šimtametėje tradicijoje 2024 metais bus tęsiami ir pastaraisiais metais atsiradę – Tautiškos giesmės giedojimas visame pasaulyje bei Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“.
Prie 8 dienų programos dirba didelė profesionalų komanda – režisieriai Dalius Abaris, Aleksandras Špilevojus ir Viktorija Streiča, scenaristas Mindaugas Nastaravičius, dirigentai Danguolė Beinarytė bei Alfonsas Vildžiūnas, skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė, choreografas Vidmantas Mačiulskis ir kiti kūrėjai.
2024 m. birželio 29 d. Dainų šventę atidarys Jubiliejinė dainų diena Kauno dainų slėnyje, birželio 30 d. veiksmas kelsis į Vilnių, kur įvyks Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą!“ bei Šimtmečio vakaras. Liepos 1 d. atidaromas vaikų tradicinių amatų miestelis ir liaudies meno paroda „Iš šerdies“. Liepos 2 d. vyks Kanklių koncertas bei Folkloro diena, liepos 3 d. – Teatro diena bei Ansamblių vakaras, liepos 4 – vokalinių ansamblių bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai, o liepos 5–ąją lauks Šokių diena. Renginio programą vainikuos liepos 6 d. iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką pajudėsianti šventės dalyvių eisena ir Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.
