Liepos 5 d., trečiadienį, 21 val. intriguojančioje erdvėje pirmą kartą suskambės M. Gordono „Resonance“ devyniems trombonams. Kompozicija sukurta buvusio Vilniaus geto Žydų tarybos (Judenrato) pastato kiemeliui, kuris yra susijęs ne tik su miesto žydų istorija, bet ir atskleidžia paties kompozitoriaus ryšius su Lietuva.
Koncerte skambės ir keletas kitų kompozitoriaus kūrinių, plačiau supažindinsiančių su jo kūrybos stiliumi. Juos atliks gausias atlikėjų pajėgas šiam koncertui subūręs „LENsemble Vilnius“ – Lietuvos ansamblių tinklas, vadovaujamas kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako.
Liepos 6-ąją, 14 val., ciklo rengėjai kviečia publiką į Rūdninkų skvere vyksiantį susitikimą bei pokalbį su M. Gordonu. Įsigijusių koncerto bilietą 13 val. ir 15 val. laukia ekskursijos po Vilniaus senamiestį, kuriose bus galima plačiau susipažinti su žydų istorijos paveldu. Būtina išankstinė registracija.
Kiemelį gaubia prisiminimai
Kompozitoriaus pasirinkta vieta kūriniui saugo ir šviesius, ir tragiškus žydų istorijos Vilniuje prisiminimus. Šiandien šį kiemelį, esantį tarp Arklių ir Rūdninkų gatvių, juosia Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
„Man labai patiko ši vieta, iš jos atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas. Čia stovi skulptūra, primenanti žydų geto laikus. Dar vienas dalykas, kuris mane sudomino, tai muzikos mokykla – tarsi šviesioji kiemelio, kuriame vyko ir skaudžių dalykų, istorijos pusė. Muzika šioje erdvėje skambės puikiai, nes garsas galingai sklis tarp sienų, namų kampų“, – džiaugėsi kompozitorius, dar prieš metus atvykęs į Vilnių išsirinkti erdvės savo kūriniui.
Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, naciams okupavus Lietuvą, nemaža dalis Vilniaus senamiesčio buvo paversta į du uždarus žydų getus – Didįjį ir Mažąjį, veikusius 1941–1943 metais. Rūdninkų gatvėje, dabar 8-tuoju numeriu pažymėtame name, buvo įkurta geto taryba, žinoma kaip Judenratas.
Tačiau dar tarpukariu šiame pastate virė gyvenimas. Jame veikė Žydų religinė gimnazija, viena iš prestižinių miesto mokyklų – pirmoji, kurioje buvo dėstoma jidiš kalba. Čia dirbo garsus muzikos pedagogas Jakovas Geršteinas, Holokausto metais neapleidęs savo pedagoginio pašaukimo ir vadovavęs chorui Vilniaus gete. Šiame kieme buvo įsikūręs ir Žydų muzikos institutas, veikęs nuo 1924 iki 1940 metų bei turėjęs net savo orkestrą ir operos studiją.
Vilniaus geto laikotarpiu pro Judenrato pastatą buvo galima patekti į geto teatrą. Nors teatro idėją bendruomenė vertino skirtingai, jis buvo labai populiarus, o per pirmuosius metus surengė daugiau nei 100 spektaklių.
Šiandien tragišką Vilniaus žydų istoriją primena kiemelyje Holokausto aukoms atminti 2000-aisiais pastatyta skulptūra „Vilties liepsna“, sukurta garsaus lietuvių kilmės meksikiečių menininko Leonardo Niermano.
Vieta pasirinkta neatsitiktinai
Pasak M. Gordono, jį su Vilniumi sieja šeimos istorija, todėl nenuostabu, kad kompozitorius pasaulinei premjerai pasirinko būtent šį kiemelį.
M. Gordono tėvas augo tuometiniame Lenkijos Dziatlovo miestelyje (dabar jis Baltarusijos teritorijoje, pervadintas Zietela) netoli Vilniaus, o vėliau, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje atvyko į Vilnių mokytis jidiš kalba, svajodamas tapti inžinieriumi.
Tyrinėdamas sostinę ir ieškodamas vietos kūriniui, M. Gordonas pasidalijo prisiminimais: „Tai mano ketvirtoji kelionė į Vilnių. Pirmą kartą čia atvykau prieš dvidešimt metų – tuometinis Vilnius atrodė visai kitaip. Jau per buvusius apsilankymus pamėgau klajoti senamiesčio gatvelėmis, o dabar panorau geriau susipažinti su vietomis, kur galima rasti žydų kultūros ir istorijos objektų“.
M. Gordonas savo kūryboje sujungia subtilų ritminį muzikos plėtojimą su neįtikėtina energija. Anot leidinio „The New Yorker“ muzikos kritiko Alexo Rosso, jo muzika įkūnija „pankroko įniršį, neramų laisvojo džiazo spindesį ir klasikinės muzikos modernumą“.
„Visada kūriau tai, kas man įdomu, arba tai, ką šiuo metu jaučiu, kas man atrodo teisinga, pagal manyje tvyrančią nuotaiką. Tai gali būti ir labai lengva, ir labai rimta muzika, o pastaruoju metu mane domina buvimas aplinkoje, kurioje sklinda muzika: tada tarsi pasineri į ją“, – dėstė kompozitorius.
M. Gordono muzika atliekama visame pasaulyje. Kartu su Julija Wolfe ir Davidu Langu jis įkūrė legendinį šiuolaikinės muzikos kolektyvą „Bang on a Can“.
Bilietus į renginį platina Kakava.lt, naujienas apie ciklą „Muzika Vilniui“ rasite www.muzikavilniui.lt. Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą skaitykite www.700vilnius.lt.
