„Puikus naujas kūnas“ – tai socialinę kritiką, mokslinę fantastiką ir absurdo žanrą sujungiantis darbas, pasakojantis apie visada problemišką žmogaus santykį su savo kūnu bei įvairių industrijų kuriamų iliuzijų išprovokuotą polinkį socialiniuose tinkluose jį lyginti su daugybe kitų. Kūrinys grįstas kompozitoriaus A. Bumšteino sukonstruotomis hipnotiškomis, daugiabalsėmis sutartinėmis. Jos veikia tarsi anestetikas besigulant po „grožio peiliu“, nukeliantis į gilios narkozės iššaukiamą sapną. Pasirodymo metu galbūt iškils pranašiška vizija, kurioje ateities žmonija galiausiai ras būdų išsliuogti iš vis netenkinančių savų biologinių kūnų ir įsitaisyti „puikius naujus“. Ž. Kudirka, kviesdamas į korporatyvinę distopiją, poetiškai ispėja: „Sutartinės pavilios jus tarsi laumių dainos skaitmeninės, į išmanųjį mišką ves kaip GPS, bet neparodys išėjimo“.
„Sarkastiški Ž. Kudirkos tekstai, susipynę su semantiškai gana nutolusiomis autentiškų sutartinių principais grįstomis melodijomis sukūrė netikėtą derinį, tad įtraukė ir šiek tiek provokavo“ (Justina Paltanavičiūtė, mic.lt), „Kaip tikri reklamos agentai pažada kaip tik tai, ko iš esmės visi labiausiai trokštame – susikurti patvaresnę, gražesnę ir laimingesnę savo pačių būtį“ (Rima Jūraitė, žurnalas „Krantai“) – taip apie „Puikų naują kūną“, po 8-ajame NOA festivalyje įvykusios premjeros, atsiliepė kritikės.
„Puikiame naujame kūne“ Ž. Kudirka debiutavo kaip teatro dramaturgas bei už šį darbą buvo nominuotas svarbiausiam šalies profesionaliojo scenos meno apdovanojimui „Auksiniam scenos kryžiui“. Šis scenai skirtas kūrinys atvėrė ir naują kryptį Ž. Kudirkos meninėje veikloje – kurti teatrui. „Po šio kūrinio teatras ir čiupo mane už pakarpos. Po jo sudalyvavau dramaturgų rezidencijose Madride, Briuselyje ir Berlyne. Tad greitai mane įtraukė teatro pasaulis ir kol kas esu labai entuziastingai nusiteikęs. Man patinka teatre, jo didesnis maštabas“, – interviu žiniasklaidai minėjo Ž. Kudirka.
Bilietus į renginį platina Bilietai.lt.
