Po Pirmojo pasaulinio karo pajūrį prijungus prie Lietuvos valstybės, kompozitorius, dirigentas ir visuomenės veikėjas S.Šimkus (1887–1943) ėmėsi steigti pirmąją Klaipėdos krašte lietuvišką muzikos mokyklą. Jo vardu pavadintoje konservatorijoje parengta daugybė styginių, pučiamųjų instrumentų muzikantų, pianistų, vokalistų, chorvedžių, džiazo, populiariosios muzikos atlikėjų.
Suolelis primins muzikologę
Jubiliejinių renginių programa prasidėjo Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje mišiomis už S. Šimkaus konservatorijos bendruomenę. Paskui šventės dalyviai užplūdo šios mokymo įstaigos vidaus kiemelį, kuriame vos sutilpo visi buvę ir esami auklėtiniai, pedagogai, svečiai.
Konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė pasveikino susirinkusius, prisiminė svarbiausius šios muzikantų ir atlikėjų kalvės veiklos etapus, tradicijas, iškiliausius pedagogus, auklėtinius. Tarp jų ir šiemet Anapilin iškeliavusi šviesaus atminimo LRT laidų kūrėja bei vedėja, buvusi klaipėdietė Zita Kelmickaitė.
Šventės organizatoriai gražiai pratęsė Lietuvoje sparnus įgavusią visuomeninę akciją „Prisėsk su Kelmickaite“ – žmonių pamėgtą muzikologę primins ir S.Šimkaus konservatorijos kiemelyje atidengtas vardinis suolelis.
Pirmosios suolelį išbandė ankstesnės muzikantų ugdymo įstaigos vadovės ir pati R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė. Paskui visi sueigos dalyviai išsirikiavo istorinei bendrai nuotraukai.
Prie „Arkos“ paminklo – šventė
Įvairių kartų pedadogai ir auklėtiniai maloniai bendravo, dalijosi prisiminimais. Kiemelyje nuskambėjo konservatorijos auklėtinio ir dėstytojo Egidijaus Miknio vadovaujamo Lietuvos karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro maršai.
Uostamiesčio gyventojai kaip per Jūros šventę sveikino S. Šimkaus mokyklos bendruomenės koloną, kai ji Herkaus Manto gatve žingsniavo iki „Arkos“ paminklo prie senojo Biržos tilto.
Išsirikiavę šalia dviejų granito kolonų, simbolizuojančių Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienybę, šventės dalyviai pirmieji apžiūrėjo konservatorijos 100-mečiui skirtą parodą, parengtą muzikologės Laimos Sugintienės – šios mokyklos absolventės ir ilgametės dėstytojos.
Iškilmes vainikavo konservatorijos mišraus choro ir pučiamųjų orkestro atlikta Mažosios Lietuvos himnu vadinama giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Iškilią sukaktį primins rekonstruotos Danės krantinės alėjoje pasodintas ąžuoliukas.
S. Šimkus paprašė apsaugos
Prieš šimtmetį duris atvėrusioje Klaipėdos aukštojoje muzikos mokykloje veikė dainavimo, fortepijono, vargonų, styginių, pučiamųjų instrumentų, kompozicijos skyriai, suburtas dėstytojų ir mokinių simfoninis orkestras. Nors valstybė rūpinosi dalinės autonomijos teisėmis valdomo krašto ekonomika ir kultūra, pirmieji žingsniai nebuvo lengvi.
Atvykęs iš Kauno, vos pradėjęs dirbti Klaipėdoje, tuo metu dar vadintoje ir vokiečiams įprastu Mėmelio vardu, kompozitorius S.Šimkus 1923 metais susijaudinęs kreipėsi į pagrindinį Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suvienijimo strategą, tuometį premjerą Ernestą Garvanauską:
„Gerbiamas Pone Pirmininke, aš girdėjau, kad 7-asis pulkas, stovintis Klaipėdoje, deda daug pastangų atimti iš Muzikos mokyklo namą ir įkurti ten karininkų „Kasino“. Norėčiau Tamstos domę atkreipti į tai: mūsų kultūros pozicijos Klaipėdoje ir taip yra menkutės, kad Muzikos mokyklą iškrikdžius beveik nieko rimtesnio čion neliktų.
Vokiečiai turi puikų teatrą, simfoniją, operetę. Steigiama jau ir vokiečių opera. Mes tuom tarpu tik Muzikos mokyklą teturime, iš kurios aš tikiuosi daug ko išugdyti, tiktai prašau Tamstos mus apsaugoti nuo trukdymų“.
E. Galvanauskas atsižvelgė į S. Šimkaus prašymą – mokyklos vadovo laišką perdavė krašto apsaugos ministrui Baliui Šližiui, o šis kariškių pramogoms atrado kitą vietą. Klaipėdos konservatorija iki šiol veikia tame pačiame pastate, kuriame ir pradėjo savo veiklą tarpukariu.
Dėstytojai – iškilūs veikėjai
Po kelerių metų Klaipėdos muzkos mokykla suvalstybinta. Dėl sunkių finansinių problemų pasitraukęs iš direktoriaus pareigų S.Šimkus išvyko į JAV, naujuoju vadovu paskirtas kompozitorius Juozas Žilevičius. Įsteigtame Pegagogikos skyriuje imta rengti muzikos mokytojus.
S.Šimkus vėl ėmėsi vadovauti mokyklai 1928 metais. Švietimo ministerijos įsakymu 1930 metais uždaryta mokykla tęsė veiklą jau kaip į Lietuvą sugrįžusio Varšuvos konservatorijos profesoriaus, kompozitoriaus ir pianisto Igno Prielgausko vadovaujama privati įstaiga.
Klaipėdos muzikos mokykloje tarpukariu dėstė Mažosios Lietuvos tautinio atgimimo žadintojas filosofas, rašytojas ir chorvedys Vydūnas, kompozitorius Juozas Karosas. Vokietijai 1939 metais aneksavus Klaipėdą, konservatorija buvo perkelta į Šiaulius.
Po Antrojo pasaulinio karo ši kultūros įstaiga vėl atkurta uostamiestyje, pavadinta Klaipėdos muzikos technikumu ir sugrąžinta į senuosius rūmus. Šalia jos veikė septynmetė vaikų muzikos mokykla, atsirado nauji Bendrojo lavinimo, Liaudies instrumentų, Muzikos teorijos skyriai.
Įkūrėjo priesakai nepamiršti
Technikumui S.Šimkaus vardu pavadintas sovietmečiu.Vėliau jis pavadinta Klaipėdos aukštesniąja muzikos mokykla. Prie jos dar veikė vidurinė meno mokykla (dabar Eduardo Balsio menų gimnazija). Konservatorijos statusas suteiktas Lietuvai atgavus nepriklausomybė – 1993 metais.
„S.Šimkus ieškojo gabių mokinių, pats važinėjo po Vakarų Lietuvą. Niekas nepasikeitė, tą patį darome ir mes. Praeitį ir dabartį jungia konservatorijos patalpose nuolat skambanti muzika, mokiniai dalyvauja koncertuose, konkursuose“, – pasakojo R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė.
Pedagogai nesisieloja, kad gal tik pusė uostamiesčio konservatorijos diplomus gavusių jaunuolių tęsia mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – jeigu jie ir nepasirenka profesionalių muzikantų karjeros, vis vien išeina į pasaulį išsilavinę, gerokai išplėtę savo akiratį.
Konservatorija nepamiršta įkūrėjo S.Šimkaus priesakų – jis siekė, kad ne tik didmiesčiuose, bet ir visuose šalies regionuose žmonėms būtų atverta galimybė spalvingą muzikos pasaulį pažinti giliau ir profesionaliau.
