Iniciatyvinės grupės teigimu, tokį reikalavimą Europoje taiko tik Lietuva. Jis apsunkina paramos gavimą šalyje, o mažinti biurokratinius barjerus paramai – ypač tokių krizių, kaip pandemija ir karas, metu – yra ypač svarbu.
MO siūlymo iniciatyvai pritaria organizacijos „Blue / Yellow“, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“, „Lietuvos krepšinio federacija“, krepšinio komanda Kauno „Žalgiris“, profesionalaus sporto klubas Vilniaus „Rytas“, „Aukok.lt“, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, „Jaunimo linija“, UAB „Darius Zubas Holding“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
2023 m. rugsėjį paskelbta tarptautinė „Social Impact Alliance“ ataskaita apie Rytų Europos šalių galimybes pritraukti privatų kapitalą ir paramą NVO sektoriui. Joje matyti, kad Lietuva – vienintelė iš visų vienuolikos ataskaitoje analizuotų Europos valstybių (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija), kurioje paramos sutartims yra privaloma notarinės sutarties forma, kai parama viršija 14 500 eurų – net ir tais atvejais, kai parama skiriama bankiniu pavedimu.
MO muziejaus atstovų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje filantropijos skatinimui vis dar yra skiriamas nepakankamas dėmesys, o diskusijoms apie mokestines paskatas dabar yra sudėtingas metas, būtų tikslinga sumažinti bent jau perteklinius biurokratinius barjerus.
„Lietuvos mecenavimo įstatyme įvardinamos paramos sumos bendruomenių savivaldybės, nacionaliniam mecenatams, atitinkamai yra 50 tūkst., 150 tūkst., 250 tūkst. bei 1 mln. eurų. Tai lyg ir indikuoja nacionalinius paramos lūkesčius ir jie gerokai skiriasi nuo 14 500 eur paramos barjero, kurio dydžio nustatymas šių dienų ekonominėmis aplinkybėmis nėra pagrįstas“, – sako MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.
Dėl šių priežasčių MO muziejus ir siūlymą palaikanti iniciatyvinė grupė raštu kreipėsi į LR Vyriausybę ir Prezidentūrą siūlydami atsisakyti LR civiliniame kodekse (CK) įtvirtintos notarinės sutarties formos reikalavimo paramai, jeigu parama teikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu.
„Tokio perteklinio biurokratinio barjero atsisakymas padėtų lanksčiau ir operatyviau teikti paramą NVO organizacijoms, kurių veikla yra aktuali teikiant pagalbą ir tokių krizių kaip pandemija ar karas Ukrainoje metu.
Pasauliniame dalijimosi indekse („CAF World Giving Index“) iš 126–ies šalių 2022 m. Lietuva buvo 83–oje vietoje (kaimyninės Latvija ir Estija – atitinkamai 111–oje ir 64–oje vietose). Dar visai neseniai, 2019 m., Lietuva buvo pačiame sąrašo gale, iš kurio pakilo dėl paramos Ukrainai ir pandemijos metu“, – sako MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
Prezidentui, Vyriausybei bei Seimo kultūros ir teisės komitetams siunčiame rašte minima Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parengta apžvalga „Paramos Lietuvoje tendencijos“, kurią VMI NVO sektoriaus atstovams pristatė 2023 m. lapkričio mėn.
„Analizėje VMI konstatuojama, kad 2020 – 2023 m. I pusm. kontrolės veiksmų metu nustatyta apie 800 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių. Tuo tarpu per tą patį analizuojamą laikotarpį Lietuvoje suteikta paramos už apytiksliai 900 mln. eurų – minėtoji papildomai mokėtinų mokesčių suma sudaro 0,09 proc. nuo šios sumos. Manome, kad tai rodo ypač didelį paramos ir NVO sektoriaus skaidrumą bei atskaitingumą, o pavieniai atvejai neturėtų apsunkinti paramos teikimo biurokratinių procesų Lietuvoje“, – sakė MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.
Pasak M. Morkūno, teikiamas CK pakeitimo siūlymas niekaip nepakeistų kitų LR įstatymuose numatytų nuostatų dovanojimo sandoriams, o išimtinai tik sudarytų palankesnes galimybes teikti paramą piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu.
„Būtinybė kreiptis į notarą potencialius rėmėjus veikia demotyvuojančiai dėl laiko sąnaudų ir procedūrų. Paramos skyrimas dažnai yra ir emocinis sprendimas, tiek laimės, tiek nelaimės atvejais reikalaujantis ir greičio, todėl lankstumas čia yra irgi svarbus.
NVO sektoriuje žinomas ne vienas atvejis, kai dėl šio ribojimo ir nenorėjimo gaišti laiko notarinėms procedūroms, rėmėjai skyrė iki 14 500 eurų paramos vietoje 50 ar 100 tūkst. eurų. Todėl siūlome išimtį Lietuvos CK taikyti tik paramai piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu. Taigi nepakeistų kitų CK aukojimo ar dovanojimo nuostatų, o tik sumažintų biurokratinius paramos barjerus Lietuvoje, kokie nėra taikomi nei vienoje iš Europos valstybių“, – sako MO muziejaus vystymo vadovas.
Nuorodos į ataskaitas internete:
Rekomendacijos Lietuvai dėl paramos barjerų mažinimo ir paramos skatinimo „Filantropija ir įmonių socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje – LIETUVA“: https://ceeimpact.org/lithuania-philanthropy-and-csr-in-cee/
Ataskaita „Unlocking Private Capital For Social Good In Central & Eastern Europe“ https://ceeimpact.org/unlocking-private-capital-for-social-good-in-central-eastern-europe-2023/?fbclid=IwAR3SPRuO61P10jwkF874SIwj2moySfgC7s_c5DHkv5m2tWzpfvqH1SuFMwM
EBPO ataskaita apie paramos skatinimą Europoje 2020 m.: https://www.oecd.org/tax/tax-policy/oecd-taxation-and-philanthropy.pdf
