Viena „Humoro stotelės“ sumanytojų, Ignalinos rajono savivaldybės mero patarėja Indrė Gruodienė pasakojo, kad atidarymo dieną netrūko linksmų akimirkų – šaržus piešė Ramūnas Vaitkus, o svarbiausiu renginio akcentu tapo 500-osios Lietuvos karikatūristų darbų parodos „Kursu žaliu, smagiai galiu“ atidarymas, žymintis oficialią „Humoro stotelės“ veiklos pradžią.
„Planuojame, kad ši paroda padės pagrindą nuolatinėms karikatūrų bei kitoms su humoru susijusioms meno formoms, renginiams netradicinėje autobusų stoties erdvėje, kurią galės aplankyti ne tik autobusų laukiantys keleiviai, bet ir turistai bei svečiai. O pirmoje čia surengtoje parodoje pasitelkiant humorą žvelgiama į žmogaus santykį su gamta, daromas klaidas ir neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir mums patiems. Paroda jau apkeliavo dalį Lietuvos miestų, o Ignalinoje eksponuojama 40 darbų“, – sakė I.Gruodienė.
Svajonė, virtusi tikrove
Paklausta, kaip kilo mintis atidaryti tokį muziejų Ignalinoje, I.Gruodienė prisiminė vaikystę.
„Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Tradicinės knygos manęs nežavėjo, vietoje jų vartydavau tėčio kabinete sukrautus karikatūrų žurnalus ir storas humoristines knygas. Smalsumą kėlė ir netoliese rasti špagatu surišti humoro žurnalo „Šluota“ ryšuliai, kuriuos tempdavau namo.
Vilniuje mūsų namo kiemas ribojosi su pastatu, ant kurio kabojo užrašas „Karikatūrų muziejus“. Trečioje klasėje, paklausta apie Vilniaus muziejus, drąsiai paminėjau jį, nors mokytoja tikino, kad tokio nėra. Vis dėlto ten buvo Architektūros muziejus, o po daugelio metų sužinojau, kad būtent to muziejaus rūsyje buvo spausdinami „Šluotos“ žurnalai“, – apie humoro pomėgį pasakojo I.Gruodienė.
J.Lenkučio nuotr.
O prieš dešimtmetį kilusia mintimi įkurti humoro muziejų I.Gruodienė pasidalino su dailininku karikatūristu Jonu Lenkučiu.
„Taip pradėjome svajoti jau dviese. Vieną dieną jam pasakiau: „Noriu, kad jis būtų Ignalinoje, kad ir autobusų stotyje.“ O pernai gavau pritarimą būtent čia jį atidaryti – žalią šviesą veiklai uždegė Ignalinos butų ūkio, kuriam ir priklauso autobusų stotis, vadovas Algirdas Vaidotas“, – prisiminė moteris, kurios kažkada ištarti žodžiai jai pačiai skambėjo tarsi utopija.
Idėja įgavo pagreitį, kai prie jos prisijungė Lietuvos karikatūristai Jonas Varnas, Ramūnas Vaitkus ir, žinoma, J.Lenkutis.
„Kūrėjai pasiūlė meninę viziją, atradome nišą, kaip nenaudojamą viešąją erdvę paversti išskirtine humoro oaze. Taip ir radosi „Humoro stotelė“, – pasakojo I.Guodienė.
Susiję straipsniai
Humoras turi galią suvienyti
Anot ilgamečio satyros ir humoro žurnalo „Šluota“ dailininko ir vieno „Humoro stotelės“ iniciatorių J.Varno, naujoji „Humoro stotelė“ turėtų tapti ne tik humoro meno vieta, bet ir socialinio dialogo platforma: „Akivaizdu, kad humoras turi galią suvienyti žmones. Tradicinės balandžio 1-osios parodos Lietuvoje vyksta jau nuo 1969 metų, o Ignalinoje atidaryta karikatūrų paroda – 500-oji. Smagu, kad būtent ja ir atidarytas naujas muziejus.“
Jį antrino dailininkas J.Lenkutis, kuris teigė, kad įsileisti karikatūrų žanrą drįsta ne visi: „Dažnai atsargiai ir baimingai žiūrima į karikatūrų žanrą. Bet juk tai svarbi ir ypač šiais laikais aktuali meninė platforma, kurioje išreiškiami ne tik politiniai, bet ir socialiniai, kultūriniai, aplinkosaugos pokyčiai.“
J.Lenkučio nuotr.
„Humoro stotelės“ iniciatoriai tiki, kad 1982 m. pastatyta Ignalinos autobusų stotis taps ne tik vieta, kur sustoja autobusas, bet ir ta vieta, kur prasideda nauja geros nuotaikos kelionė. Be to, pasak I.Gruodienės, Ignalinos krašte atsiradęs humoro prieskonis tarsi tęsia kraštiečio a.a. Vytauto Šerėno atminimą bei siejasi su netoli autobusų stoties stovėsiančia „Bratkų“ skulptūra. „Humoro stotelėje“ ekspozicijos bus nuolat keičiamos, tačiau jose visada vyraus netradiciniai ar humoristiniai eksponatai.
„Humoro stotelėje“ karikatūristų darbų paroda „Kursu žaliu, smagiai galiu“ veiks iki gegužės 5 d., o meno kūrėjo Mindaugo Milinavičiaus medines skulptūras bus galima apžiūrėti iki gegužės 31 d. Lankytojai kviečiami pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 18 val.