Pamokanti istorija visada buvo aktuali, todėl prieš dešimtmetį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) pradėta rodyti kamerinė opera vaikams tokiu pačiu pavadinimu.
Nors metai bėga ir spėjo užaugti ne viena mažųjų aktorių karta, teatre šis spektaklis nepraranda didelio susidomėjimo.
Teatro grožį reikia matyti nuo mažų dienų – tokios pozicijos laikosi „Zuikis puikis“ režisierė ir choreografė Jūratė Sodytė-Bradauskienė sutikusi papasakoti apie išskirtinį LNOBT pastatymą vaikams.
Prie teatre rodomų spektaklių aktyviai prisideda ir generalinis teatro rėmėjas „Norfa“.
„Mecenatystė ir verslų parama mums yra labai svarbi. Visų pirma, tai finansinis indėlis, be kurio sunkiai galėtume vykdyti meninę veiklą.
O antra, tai verslo atstovų įgalinimas tapti mūsų veiklos bendrakūrėjais. Manau, kad tai labai svarbu, nes verslas ateidamas su parama supranta, vertina meno svarbą ir prisidėdamas savo indėliu žino šios investicijos prasmę“, – apie paramos svarbą naujienų portalui Lrytas yra sakiusi LNOBT vadovė Laima Vilimienė.
Prisidėdama prie meno „Norfa“ užtiktina vieną – kultūra šalyje klestės dar ilgai.
Naujienų portalui Lrytas sutikusi papasakoti apie spektaklio vaikams užkulisius J. Sodytė atskleidė, jog per visus metus bene smagiausia darbo prie šio kūrinio dalis – darbas su LNOBT vaikų choru.
„Smagu, kad turėjome daug vaikų, jie buvo labai motyvuoti. Nors dirbti su mažaisiais nėra labai lengva, juos reikia suvaldyti, įtikinti, pralinksminti, papasakoti visą istoriją – rezultatas viską atperka.
Su vaikais dirbame tik apie du mėnesius, o kadangi jie lanko mokyklą, dirbame tik vakarais.
Spektaklyje dainuoja tik mokytojai zuikiai, o visi kiti sutinkami personažai yra šokėjai – tai stebintiems vaikams įdomu, nes su šokio pagalba istoriją jie priima pasąmoningai“, – kalbėjo režisierė.
J. Sodytė pridėjo, jog pasirodymą stebinčius mažuosius žiūrovus stengiamasi žaismingai, vizualiai sudominti su jais bendrauti.
„Į pasirodymą įtraukėme viktoriną, dainavimo pamoką, į kurią įsitraukia publika.
Yra tokių vaikų, kurie į spektaklį ateina nesuskaičiuojamą kartą. Juokauju, kad reikia pakeisti viktorinos klausimus, nes tie patys žiūrovai atsakymus šaukia iš anksto (šypsosi).
Jie turi atpažinti, ką girdi ir koks personažas yra susietas su muzikine medžiaga. Labiausiai mums padeda giria, miškas, kuris panašus į vėją, ten būna spėliojimų, nes kai pasirodo vilkas daugelis atspėja iš karto.
Taip pat į spektaklį yra įtraukas senųjų laikų moralas, jog mokytis reikia rimtai, kad mokykla – ne juokai. O mūsų zuikis išdykėlis klausia: „Čia rimtai? Reikia mokytis rimtai?“. Vaikai labai įsitraukia, vyksta interaktyvus bendravimas“, – vardijo spektaklio režisierė.
J. Sodytė taip pat dalijosi, kad per dešimtmetį pasikeitė net 50 LNOBT chore dainavusių vaikų.
„Po vasaros atostogų grįžusi visada stebiuosi, kaip greitai jie užauga. Vaikai yra vaikai – jie greitai auga.
Tačiau yra keletas merginų, kurios su mumis yra nuo premjeros. Dabar jos suaugusios, turi darbus ir vis tiek grįžta pas mus. 100-ojo spektaklio metu jos net apsiverkė – sakė, kad čia užaugo, čia šeima, namai.
Visi bendraujame labai artimai, šis spektaklis tikrai ypatingas, kupinas geros nuotaikos, LNOBT Kamerinė salė būna visuomet užpildyta.
Ir, žinoma, labai pasisekė su kūrybine komanda – kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė, scenografas Kristijonas Siparis, kompozitorius Sigitas Mickis bei dirigentas Juozas Mantas Jauniškis – labai glaudžiai bendradarbiaujame su šia komanda, atsižvelgėme į vieni kitų prašymus, radome kompromisą.
Nežinau, kiek šis spektaklis dar gyvuos, tačiau šiuo metu atrodo, kad intensyvumas nemažės“, – džiaugėsi režisierė.
J. Sodytė pridėjo, kad spektaklis itin draugiškas vaikams, mat trunka tik apie vieną valandą, jame daug intensyvumo, todėl vaikams nėra kada nuobodžiauti.
„Lankymasis teatre labai lavina vaikų fantaziją. Spektaklyje yra pristatomi ir muzikiniai instrumentai – tai taip pat edukacija.
Į teatrą ateinantys vaikai auga į plataus mąstymo ir matymo asmenybes. Tai gyvas bendravimas.
Labai svarbu, kad dabar vaikai neužsidarytų internetiniuose burbuluose. Teatras – gyvas organizmas.
Ir apskirtai – tokie spektakliai lavina vaizduotę, susipažinimą su literatūriniais, muzikiniais kūriniais. Džiaugiamės galėdami auginti teatro publiką, kuri vėliau prie jo pripranta, jį supranta“, – apibendrino „Zuikis puikis“ režisierė.