Kaip nurodo konkursą inicijavusi savivaldybė, paminklas turėtų pagarbiai ir paveikiai įamžinti prezidento A. Smetonos atminimą, aktualizuojant asmenybės reikšmę šiuolaikinei Lietuvai.
Sostinės miesto taryba jau anksčiau yra priėmusi sprendimą, kad paminklas A. Smetonai turėtų iškilti skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
„Šis paminklas – tai ne tik pagarba mūsų istorijai, bet ir priminimas apie žmones, kurie kūrė modernią Lietuvą. Antanas Smetona buvo vienas iš jų – valstybės kūrėjas, pirmasis Prezidentas, reikšminga figūra tautinės savimonės formavime. Atėjo metas A. Smetoną įamžinti sostinėje“, – išplatintame pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Tiesa, kitaip nei įprasta, paminklinio objekto idėjos konkursas vyks dviem etapais. Pirmajame – kvalifikacinėje atrankoje – paraiškas dalyvauti konkurse galės pateikti visi pageidaujantys kandidatai. Į antrą konkurso etapą bus pakviesti tik kvalifikacinėje atrankoje daugiausiai balų surinkę penki dalyviai.
Pirmojo etapo dalyviai paraiškas turės pateikti iki šių metų liepos 4 d. Juos vertins Vilniaus miesto savivaldybė.
Tuo metu atrinktiems penkiems kandidatams, perėjusiems į antrąjį etapą, bus skiriama po 5 tūkst. eurų, padengti projektų pasiūlymų rengimo išlaidas.
„Vertinimo komisija atliks projekto pasiūlymų vertinimą, atsižvelgdama į konkurso dokumentuose keliamus reikalavimus bei vadovaudamasi antro etapo vertinimo kriterijais: bendra meninė-architektūrinė koncepcija, integralumas, kokybė; paminklinio objekto meninių sprendinių kokybė; tvarumas; paminklinio objekto įgyvendinimo terminas; paminklinio objekto įgyvendinimo kaina“, – nurodoma savivaldybės pranešime.
Paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neturėtų viršyti 300 tūkst. eurų, pažymi savivaldybė.
ELTA primena, kad 2022 m. pabaigoje praėjusios kadencijos Vilniaus miesto taryba patvirtino, jog pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona bus įamžintas J. Basanavičiaus gatvėje – skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Visgi, toks sprendimas įžiebė aštrias diskusijas – kelti klausimai, ar A. Smetona turėtų būti įamžintas valstybės sostinėje, mat prezidentas nebuvo vienareikšmiškai vertinamas politikas.
Šalies vadovo pareigas A. Smetona ėjo du kartus – 1919–1920 ir 1926–1940 m. A. Smetona buvo Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos pirmininkas, publicistas. 1926 m. pirmasis Lietuvos prezidentas įvykdė valstybės perversmą ir nuvertė tuometį šalies vadovą Kazį Grinių. 1940 m. sovietams okupuojant šalį A. Smetona pasitraukė į Vakarus.