„Suspaustas laikas ‘25“: jubiliejinis eksperimentinio kino festivalis Nidoje ir Klaipėdoje

Rugpjūčio 6 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje festivalio žiūrovai patirs išskirtinį festivalio įvykį – vieno svarbiausių šių metų svečių, japonų eksperimentinio kino kūrėjo Takashi Makino, filmą „100 metų“. Tai vizualinė meditacija, kurioje griūvanti seniausia Japonijos kino laboratorija virsta ne nostalgijos objektu, o erdve steigtis atminčiai. Makino transformuoja archyvą į koliažą, o pasakojimą – į pojūčių choreografiją. Praeitis čia sužimba kaip šviesos blyksnis iš griuvėsių – tai kūniško kino liturgija, atliepianti festivalio kvietimą susitikti X taške, ten, kur vaizdas suyra, o laikas netenka krypties. Makino kūryba – priešnuodis skaitmeninei inercijai, kviečiantis ne stebėti, o būti: būti šviesoje, kuri spindi net tada, kai viskas aplink nyksta.

Vienas ryškiausių festivalio įvykių – pasaulinę sceną išmaišiusio būgnininko ir prodiuserio Marijaus Aleksos solo pasirodymas visiškoje tamsoje rugpjūčio 7 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. „Tegu klausytojai kuria savo filmus vaizduotėje, o aš pasirūpinsiu garso takeliu“, – sako kūrėjas, kurio muzika jungia šamanistinę ritmikos energiją, improvizacinę laisvę ir elektroninį pulsą. Menininko garsiniai deriniai gimsta iš patirčių Londono džiazo scenoje ir bendrų darbų su pasaulinio lygio muzikantais. „Tai ne koncertas – tai jutiminis kino potyris be ekrano, kuriame garsas tampa šviesa. Aleksa kuria ne kūrinius, o būsenas – ir kviečia į kolektyvinę garso kelionę, kurioje kiekvienas žiūrovas tampa režisieriumi!“ – teigia festivalio vadovas Artūras Liutostanskis.

Rugpjūčio 6 d. Nidoje ir rugpjūčio 8 d. Klaipėdos kieme „Hofas“ švies Pietų Korėjos eksperimentinio kino kūrėjo Lee Jangwook 16 mm filmai. Režisierius tyrinėja atminties architektūrą, vaizdo trapumą ir paties kino medžiagiškumą. Jo darbai – tarsi vizualiniai dienoraščiai ir šviesos meditacijos, kuriose asmeninė patirtis susipina su archyvine medžiaga. Nuo vaikystės epizodo filme „Autumn Film“, pamestų kadrų koliažo „Landscape in the Afternoon“ iki rankomis spausdintos juostos „Hibernation“ – kiekvienas Jangwook kūrinys veda į vidinį kraštovaizdį, gimstantį ne iš pasakojimo, bet iš tarpkadrinės tylos.

Rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto kieme „HOFAS“ bus pristatyta speciali festivalio dalis, skirta Lietuvos eksperimentinio kino kūrėjams – Miglei Križinauskaitei-Bernotienei ir Miki Ambrózy. Križinauskaitės-Bernotienės darbas „Mėlynas kalnas. Baltas debesis“ – poetinis dienoraštis iš Pietų Korėjos kalnų, kuriame autorė kartu su zen vienuole tyrinėja tylos ir bendrystės patirtį, fiksuoja meditacijos ritualus bei gamtos metamorfozes, taip atverdama žiūrovui ne tik išorinį gamtos grožį, bet ir subtilias vidines keliones į sąmonės gelmes. Tuo tarpu Miki Ambrózy darbuose „Holding, Not Measuring“ ir „Granitepoints“ pati kino juosta tampa pasakotoja: jos šiurkšti tekstūra, netikėti šviesos blyksniai ir menininko atlikti rituališki judesiai – nuo juostos ritės sukimo iki objektyvo pakreipimo – susipina į meditaciją primenantį pasakojimą. Per šiuos gestus ir materialaus kino medijos buvimą filmuose išryškinama laiko tėkmė ir atminties aidai, o žiūrovas įtraukiamas į intymų kūrybos proceso stebėjimą.

Šiųmetę festivalio programą uždarys tarptautinė konkursinė programa „Cliché“, sudaryta iš kūrinių, kuriuos festivalio komanda atrinko per platformą „FilmFreeway“. Ši programa kvies žiūrovus permąstyti kinematografines klišes. Dviejų dalių seansai vyks rugpjūčio 6–7 d. Nidoje ir rugpjūčio 8–9 d. Klaipėdoje, pristatydami eksperimentinius filmus iš viso pasaulio. Juose klišės taps ne tik kritikos objektais, bet ir medžiaga dekonstrukcijai: ar galima kalbėti pernelyg pažįstamais vaizdais taip, kad jie vis dar gebėtų priversti žiūrovą sustoti, įsiklausyti ir pajausti? Eksperimentinis kinas čia tampa kūrybine laboratorija, kurioje klišė išardoma ir atkuriama iš naujo, kviesdama žiūrovą į žvilgsnio treniruotę, po kurios likti abejingam neįmanoma.